Pažymima, kad šis pasiūlymas, galintis atverti kelią dešimtims milijardų dolerių papildomos paramos, jau dabar susiduria su stipriu kai kurių svarbių NATO narių pasipriešinimu.
Aljanso generalinis sekretorius šį klausimą iškėlė uždarame NATO ambasadorių susitikime praėjusio mėnesio pabaigoje, ruošdamasis liepą Turkijoje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui.
„Rutte ir daugelis mūsų nori užtikrinti, kad parama Ukrainai būtų nuosekli ir prognozuojama“, – sakė vienas NATO diplomatas.
Svarbu tai, kad jei sąjungininkai pritartų šiai idėjai, metiniai paramos srautai Ukrainai faktiškai išaugtų trigubai – iki 143 mlrd. dolerių, remiantis pačios NATO skaičiavimais apie bendrą Aljanso šalių BVP.
Rutte pasiūlymas iš dalies tapo atsaku į kai kurių sostinių nepasitenkinimą tuo, kad jų indėlis į pagalbą Kyjivui yra gerokai didesnis nei kitų šalių. Remiantis Kyjivo ekonomikos instituto „Kiel Institute“ sudaromu „Ukraine Support Tracker“, Šiaurės ir Baltijos šalys, Nyderlandai bei Lenkija karinei pagalbai Ukrainai skiria didesnę savo BVP dalį nei daugelis kitų sąjungininkų.
„Kiel Institute“ pabrėžė, kad Šiaurės Europos šalys prisideda gerokai daugiau nei turėtų pagal ekonominį svorį, tuo tarpu didžiosios Vakarų Europos valstybės prisideda maždaug proporcingai savo BVP, o Pietų Europa „išlieka nedidele paramos teikėja“.
Rutte siekia užtikrinti paramą Ukrainai ir kartu sumažinti nesutarimus Aljanse, nes pagalbos Kyjivui sistema tapo chaotiška po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas sustabdė beveik visą naują karinę pagalbą, o pagrindinė našta teko Europos šalims ir kitiems sąjungininkams.
„Vykstame į viršūnių susitikimą Ankaroje, kuris, žinoma, daugiausia bus skirtas Ukrainai – stipriausios įmanomos jos pozicijos išlaikymui“, – sakė Rutte.
Sąjungininkų pasipriešinimas
Pasak diplomatų, Rutte pasiūlymas sulaukė skeptiškos reakcijos iš kai kurių sąjungininkų, įskaitant Prancūziją ir Jungtinę Karalystę, todėl mažai tikėtina, kad dabartine forma jis bus priimtas. Bet kokiam viso Aljanso masto tikslui būtinas visų NATO narių pritarimas.
Idėja nustatyti paramos tikslą kaip BVP procentą yra tik viena iš kelių svarstomų priemonių siekiant konkretaus rezultato Ukrainai per liepos 7–8 dienomis vyksiantį viršūnių susitikimą.
„Ankaroje sąjungininkai turi parodyti Ukrainai, kad NATO ją remia ilgalaikėje perspektyvoje. Tai reiškia pinigus, ginklus ir politinius įsipareigojimus“, – sakė NATO diplomatas.
Taip pat pažymima, kad papildomų komplikacijų kelia tai, jog kai kurios NATO šalys, kurios kartu yra ir ES narės, nori, kad jų įnašai į neseniai patvirtintą 90 mlrd. eurų paskolą Ukrainai – iš kurios 60 mlrd. bus skirti karinėms išlaidoms – būtų įskaičiuoti į bet kokius būsimus reikalavimus didinti finansavimą Kyjivui.
Pasak diplomatų, NATO užsienio reikalų ministrai šį klausimą greičiausiai aptars kitą savaitę vyksiančiame susitikime pietiniame Švedijos mieste Helsingborge. Jų teigimu, šis susitikimas gali tapti galimybe įvertinti paramą įvairioms iniciatyvoms.
NATO atstovas spaudai pareiškė:
„Mes nekomentuojame vidinių diskusijų, tačiau parama Ukrainai išlieka prioritetu, ir NATO toliau sieks šio tikslo tiek ruošiantis viršūnių susitikimui, tiek po jo.“