Kaip rodo naudotų automobilių pardavimų bendrovės „Longo LT“ vadovo Pauliaus Valiukėno pateikti duomenys, vidutinis Lietuvos vairuotojas vieną transporto priemonę kasdienėms kelionėms eksploatuoja nuo trejų iki penkerių metų, o vėliau ji perleidžiama kitiems savininkams.
Daugiau patarimų perkant naudotą automobilį – specialioje rubrikoje „Iš antrų rankų“.
Riba tarp noro atsinaujinti ir neišvengiamos būtinybės
Rinkoje išsiskiria dvi aiškios pirkėjų kategorijos, kurių elgsena tiesiogiai priklauso nuo gaunamų pajamų.
„Matome dvi ryškesnes pirkėjų grupes. Vieni klientai grįžta kas 2–3 metus – dažniausiai tai jaunesni, didesnes pajamas turintys vairuotojai, kurie nori dažniau atsinaujinti.
Kita dalis automobilį keičia po 5 ar daugiau metų, ir dažniau tai daro jau ne dėl noro, o dėl būtinybės. Aukštesnio segmento pirkėjai automobilius keičia dažniau, ekonominio segmento klientai linkę juos išlaikyti ilgiau“, – rinkos tendencijas apibendrina P. Valiukėnas.
Kai remonto sąskaitos tampa neprognozuojamos
Automobilio gamybos metai patys savaime neapibrėžia jos vertės ar patikimumo. Vairuotojai pradeda aktyviai ieškoti alternatyvų vos pajutę, kad vizitai į autoservisą tampa sunkiai valdomi.
„Svarbiausia yra ne tai, kiek metų automobilis eksploatuojamas, o kiek kainuoja jį išlaikyti šiandien ir kiek jis gali kainuoti rytoj. Net techniškai tvarkingas automobilis gali būti keičiamas tada, kai vairuotojas nebesijaučia užtikrintas dėl jo patikimumo arba mato, kad remonto išlaidos pradeda augti“, – aiškina įmonės vadovas.
Rimti gedimai – susidėvėjusi sankaba, pakabos defektai ar pavarų dėžės problemos – priverčia vairuotojus iš naujo įvertinti asmeninį biudžetą.
„Jei artimiausiu metu reikia investuoti reikšmingą sumą, dažnas pradeda svarstyti, ar verta remontuoti, ar geriau tuos pinigus nukreipti į naujesnį ir patikimesnį automobilį. Čia veikia ne tik finansinė logika, bet ir rizikos jausmas – žmogus nebenori važinėti su mintimi, kas suges toliau“, – pastebi ekspertas.
Degalų kainų mitas ir pagrindiniai paieškos kriterijai
Nors viešoje erdvėje dažnai diskutuojama apie degalų kainų įtaką, praktikoje šis veiksnys retai tampa tiesiogine automobilio pardavimo priežastimi.
„Automobilis nėra daiktas, kurį paprastas vartotojas keistų taip lengvai kaip televizorių. Jei esamas automobilis yra techniškai tvarkingas, vien dėl padidėjusios kuro kainos dauguma vairuotojų neskuba pirkti kito.
Tačiau kai žmogus jau svarsto apie atsinaujinimą, kuro sąnaudos, taršos mokesčiai ir mėnesinė įmoka tampa svarbiais argumentais“, – pažymi P. Valiukėnas.
Rinkdamiesi kitą naudotą automobilį, pirkėjai paiešką visada pradeda nuo bazinių parametrų – ridos, variklio tipo ir bendros techninės būklės. Išmaniosios technologijos ar pagalbinės sistemos lieka antrame plane.
„Technologijos nėra pagrindinis veiksnys, kuris skatina keisti automobilį. Vis dėlto komfortą klientai tikrai įvertina – tai vienas iš dalykų, kurį pajunti iš karto, vos atsisėdęs į naujesnį automobilį“, – sako „Longo LT“ vadovas.
Kaip išsaugoti likutinę vertę
Vairuotojų mąstysena palaipsniui keičiasi, todėl asmeninis transportas vis rečiau vertinamas kaip dešimtmečius tarnaujanti investicija.
Tai yra tiesiog vartojimo produktas, reikalaujantis nuolatinio išlaidų planavimo. Geriausias laikas ieškoti naujo pirkėjo yra tuomet, kai transporto priemonė vis dar išlaiko pakankamai aukštą likutinę vertę rinkoje, o jos eksploatacijos kaštai nepradėjo šuoliškai augti.
„Optimalus momentas nėra tada, kai automobilis jau nebetinkamas naudoti. Geriausia apie keitimą galvoti tada, kai jo vertė rinkoje dar pakankamai aukšta, o eksploatacijos kaštai dar nėra ženkliai išaugę“, – apibendrina P. Valiukėnas.