Europos Sąjunga rengia ekologinės gamybos taisyklių atnaujinimą, kuris vienu metu siekia dviejų dalykų: sumažinti biurokratiją ūkininkams ir verslui, bet neleisti susilpnėti pasitikėjimui ES ekologiniu ženklu. Kitaip tariant, taisyklės turėtų tapti paprastesnės, tačiau pats žodis „ekologiškas“ neturėtų tapti lengviau klijuojama etikete.
ES Taryba jau suderino valstybių narių derybinę poziciją dėl ekologinės gamybos ir ženklinimo taisyklių pakeitimų. Toliau laukia derybos su Europos Parlamentu, todėl galutinis tekstas dar gali keistis. Vis dėlto kryptis aiški: ekologinė gamyba Europoje auga, o teisinė sistema bandoma pritaikyti taip, kad ji būtų mažiau paini ir ūkininkams, ir vartotojams.
Kodėl taisyklės keičiamos būtent dabar
Ekologinis žemės ūkis ES nebėra nišinė sritis. Europos Komisijos duomenimis, ES ekologinių ūkininkų skaičius išaugo iki daugiau kaip 381 tūkst., tai yra apie 30 proc. daugiau nei 2018 m. Toks augimas reiškia, kad taisyklės turi veikti ne tik mažam entuziastų ratui, bet visai rinkai – nuo ūkininko iki perdirbėjo, internetinės parduotuvės ir importuotojo.
Dabar galiojanti pagrindinė ekologinės gamybos sistema remiasi Reglamentu 2018/848, kuriuo nustatomos ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo taisyklės. Šios taisyklės skirtos ne tik gamybos būdui apibrėžti, bet ir vartotojų pasitikėjimui ekologiniais produktais išlaikyti.
Pakeitimų tikslas – ne „atpiginti“ ekologiją kokybės sąskaita, o sumažinti perteklinį sudėtingumą. ES institucijos pabrėžia, kad taisyklės turi būti aiškesnės operatoriams, ypač dėl importo, ekologinio logotipo naudojimo ir kai kurių techninių išimčių.
Mažoms įmonėms – mažiau administracinės naštos
Vienas svarbiausių siūlomų pakeitimų – palengvinimas mažoms įmonėms, ypač prekiaujančioms iš anksto supakuotais ekologiškais produktais internetu. Pagal ES Tarybos poziciją, tokios mažos internetinės prekybos įmonės tam tikrais atvejais galėtų pardavinėti iš anksto supakuotus ekologiškus produktus be atskiro ekologinio sertifikato.
Praktiškai tai reiškia, kad mažoms parduotuvėms ar elektroninės prekybos verslams galėtų sumažėti administracinės procedūros, jei jie patys negamina, neperpakuoja ir nekeičia produkto, o tik parduoda jau paženklintą ir supakuotą prekę.
Tai svarbu, nes ekologinės rinkos plėtra priklauso ne tik nuo ūkininkų. Jei mažiems prekybininkams taisyklės per sudėtingos arba per brangios, jie paprasčiausiai nesirenka tokios produkcijos. O tada vartotojui ekologiškas maistas tampa mažiau prieinamas.
Tačiau toks palengvinimas nereiškia, kad pati kontrolė išnyktų. Ekologiškas produktas vis tiek turėtų būti pagamintas ir paženklintas pagal taikomas taisykles. Keičiasi ne produkto standartas, o dalis administracinės naštos mažiems pardavėjams.
Importuotiems produktams – aiškesnės logotipo ribos
Didžiausias jautrumas kyla dėl importuotų ekologiškų produktų. ES ekologinis logotipas vartotojui yra stiprus signalas: jei ant pakuotės yra žalias lapelis iš žvaigždučių, žmogus tikisi, kad produktas atitinka ES ekologinius standartus.
Būtent todėl siūloma aiškiau apibrėžti, kada importuotas produktas gali naudoti ES ekologinį logotipą. Pagal aptariamą kryptį, produktai iš trečiųjų šalių, kurių ekologinės gamybos sistemos pripažintos lygiavertėmis ES sistemai, negalėtų automatiškai naudoti ES ekologinio logotipo. Jie galėtų naudoti savo kilmės šalies ekologinį ženklą.
ES logotipas būtų leidžiamas tik tada, kai tokie importuoti produktai atitiktų papildomus gamybos ir kontrolės reikalavimus, priartinančius juos prie griežtų ES ekologinių standartų. Europos Parlamento teisėkūros apžvalgoje taip pat nurodoma, kad ES ekologinis logotipas importuotiems produktams turėtų būti galimas tik tada, kai, be lygiaverčių taisyklių, laikomasi papildomų gamybos ir kontrolės reikalavimų.
Šis pakeitimas svarbus ne tik teisininkams. Vartotojui jis reiškia paprastesnį dalyką: ES ženklas neturėtų būti naudojamas taip plačiai, kad prarastų savo prasmę.
ES keičia ekologinės gamybos taisykles
Kodėl importo klausimas tapo toks aktualus
Šią temą pastūmėjo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas vadinamojoje „Herbaria Kräuterparadies II“ byloje. Po šio sprendimo kilo poreikis aiškiau reglamentuoti, kaip turi būti ženklinami importuoti ekologiški produktai pagal lygiavertiškumo režimą. Europos Parlamento tyrimų tarnyba nurodo, kad pasiūlymas būtent ir siekia patikslinti importo ženklinimo taisykles, leidžiant ES ekologinį logotipą tik tada, kai įvykdomi papildomi ES reikalavimai.
Kitaip tariant, problema nėra vien formalumas. ES nori išvengti situacijos, kai vartotojas mato tą patį ženklą ant produktų, kurie atitinka ne identiškus, o tik lygiaverčiais pripažintus standartus. Lygiavertiškumas gali būti pakankamas prekybai, bet nebūtinai turi suteikti teisę naudoti tą patį ES ekologinį simbolį be papildomų sąlygų.
Laikinos išimtys pašarams: kompromisas, kuris ne visiems patiks
Kitas jautrus punktas – siūlymas laikinai leisti naudoti neekologinius baltyminius pašarus paukščiams, kiaulėms ir jauniklėms žuvims. Tokia išimtis būtų laikina, su numatomu laipsnišku panaikinimu.
Šis punktas rodo praktinę ekologinės gamybos pusę. Standartai gali būti labai aukšti, bet jei rinkoje trūksta tinkamų ekologiškų baltyminių pašarų, ūkiai susiduria su realia problema. Tada institucijos turi rinktis: arba formaliai griežta taisyklė, kuri daliai gamintojų tampa sunkiai įgyvendinama, arba laikinas pereinamasis sprendimas, leidžiantis sektoriui prisitaikyti.
Toks kompromisas gali kelti diskusijų, nes dalis vartotojų ekologinį ženklą supranta labai griežtai: jei produktas ekologiškas, viskas gamybos grandinėje turi būti ekologiška. Todėl čia ypač svarbus aiškumas – išimtys turi būti ribotos, laikinos ir suprantamai paaiškintos.
Kas keisis vartotojui
Pirkėjui svarbiausias pokytis turėtų būti ne sudėtingesnė etiketė, o didesnis aiškumas. Jei taisyklės bus priimtos, ES ekologinis logotipas ant importuotų produktų turėtų reikšti aiškiau apibrėžtą atitiktį ES standartams arba papildomoms sąlygoms.
Taip pat svarbu tai, kad produktai, jau paženklinti pagal senąją sistemą, galėtų būti parduodami, kol bus išparduotos atsargos. Tai padėtų išvengti chaoso prekyboje ir sumažintų maisto švaistymo ar perteklinio prekių perženklinimo riziką.
Vartotojui dėl to nereikėtų tikėtis, kad lentynose per vieną naktį pasikeis visos pakuotės. Taisyklės paprastai turi pereinamuosius laikotarpius, o rinkai reikia laiko prisitaikyti.
Kodėl tai svarbu Lietuvai
Lietuvos ekologiniams ūkiams šie pakeitimai svarbūs dėl dviejų priežasčių. Pirma, mažesnė administracinė našta gali palengvinti dalyvavimą rinkoje ir padėti smulkesniems gamintojams ar pardavėjams. Antra, griežtesnis ES ekologinio logotipo naudojimas importui gali padėti sąžiningesnei konkurencijai.
Jei Lietuvos ar kitų ES šalių ūkininkai laikosi griežtų Sąjungos taisyklių, jie pagrįstai tikisi, kad importuoti produktai su tuo pačiu ES ženklu bus vertinami pagal tokį pat aiškų standartą. Kitaip ekologinis ženklas praranda dalį vertės – tiek vartotojo akyse, tiek gamintojo konkurencinėje kovoje.
Esmė: mažiau popierizmo, bet ne mažiau kontrolės
Šie pakeitimai nėra revoliucija ekologiniame ūkyje. Tai labiau bandymas pataisyti tas vietas, kur sistema tapo per sudėtinga, per neaiški arba per mažai pritaikyta realiai rinkai.
Geriausia šią reformą apibūdina viena įtampa: ES nori, kad ekologinė gamyba augtų, bet kartu negali leisti, kad ekologinis ženklas taptų silpnesnis. Todėl taisyklės paprastinamos ten, kur jos trukdo be aiškios naudos, ir griežtinamos ten, kur kyla rizika vartotojų pasitikėjimui.
Ekologinis ženklas vertas tiek, kiek vartotojas juo pasitiki. Todėl ES dabar bando padaryti sistemą patogesnę gamintojams, bet ne pigesnę savo reputacijos sąskaita.
Įvertinkite šį straipsnį:
😡
😕
😐
🙂
😍
Ačiū už jūsų įvertinimą!