Tai numatantis įstatymo projektas po pateikimo nesulaukė pritarimo. Antradienį jį palaikė 40 parlamentarų, prieš buvo 12, susilaikė 36. Tačiau nepaisant to, parlamentarai suteikė dar vieną šansą šiai idėjai, nes projektas buvo grąžintas tobulinti.
Seimo Kultūros komiteto pirmininkui K. Vilkauskui nepavyko įtikinti kolegų, kad ekologinių investicinių vietovių atsiradimas padėtų jaunoms šeimoms įsigyti būstą, leistų joms gyventi kokybiškoje aplinkoje.
Seimo nariui „aušriečiui“ Artūrui Skardžiui socialdemokrato siūlymas priminė sovietinius laikus, grįžimą prie kolektyvinių sodų.
Tuo metu konservatorius Mindaugas Lingė teigė manantis, kad valdantieji apsisprendė atkurti kolūkius – tik šiuo atveju, pasak politiko, privilegijuotus kolūkius.
„Panašu, kad judama šia kryptimi. Tai socialinio neteisingumo programavimo iniciatyva, lengvatų katalogas“, – mano M. Lingė.
Tačiau socialdemokratas Martynas Katelynas padėties nedramatizavo, nes panašių iniciatyvų, anot jo, siekiant pritraukti gyventojus, galima rasti Vakarų Europoje.
„Sutinku, kad tai daug klausimų kelianti iniciatyva, tačiau manau, kad galima pagalvoti apie pilotinį projektą ir pasižiūrėti, kaip taip veikia“, – sakė Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto (VVSK) pirmininko pavaduotojas M. Katelynas.
Grąžintas tobulinti įstatymo projektas numato, kad ekologinių investicinių vietovių gyventojams iš pradžių panaudos pagrindais 20 metų būtų suteikiamas žemės sklypas su visa gyvenimui reikiama infrastruktūra. Vėliau, išgyvenus 10 metų, būtų galima šį sklypą lengvatine tvarka įsigyti nuosavybėn. Už infrastruktūros įrengimą būtų atsakinga savivaldybė, o lėšos dalinai kompensuojamos iš valstybės biudžeto.
Pasiūlytas projektas numato, kad vietovėje turėtų būti suformuota ne mažiau kaip 10 žemės sklypų, jų plotas turėtų būti ne mažesnis nei 10 arų. Kiekviename iš žemės sklypų siūloma leisti statyti tik vieną vienbutį arba dvibutį gyvenamąjį namą.
Kaip siūlė iniciatyvos autorius K. Vilkauskas, ekologinė investicinė vietovė būtų įrengiama ne didesniu kaip 10 kilometrų atstumu nuo artimiausių švietimo, sveikatos priežiūros įstaigų, užtikrinant susisiekimą su jomis asfaltuotu keliu.
Vietovių gyventojams būtų numatytos ir tam tikros mokestinės lengvatos. Jei tai yra pirmasis būstas, būtų taikoma parama būstui įsigyti, gyventojai būtų atleidžiami nuo savivaldybių infrastruktūros plėtros įmokų mokėjimo, žemės sklypai nebūtų apmokestinami žemės mokesčiu, būtų taikomos nekilnojamojo turto mokesčio lengvatos.
Vietovės gyventojais, kaip numato projektas, galėtų tapti Lietuvos piliečiai, Europos Sąjungos (ES) ir Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiai, kitų valstybių piliečiai, turintys nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje.
Savo pavadinimą turėsianti savivaldybės ekologinė investicinė vietovė būtų steigiama savivaldybės tarybos sprendimu. Kol būtų įsteigta gyventojų bendrija, savivaldybės lėšomis įrengtos infrastruktūros priežiūrai būtų skiriamas administratorius. Vėliau galėtų būti steigiama vietovės gyventojų bendrija.
Beje, vietovės gyventojai turėtų laikytis tam tikrų reikalavimų, jei norėtų savo nuosavybės teises perleisti tretiesiems asmenims. Tobulinti grąžintas projektas numato, kad būtų draudžiama išnuomoti, suteikti panaudai ar perleisti kitais pagrindais tretiesiems asmenims turtą, jei pastarieji neatitinka vietovės gyventojams keliamų reikalavimų.