Vilniuje vienas po kito dygsta sandėliukų centrai – ir, panašu, paklausa tik auga. Mažėjant būstų plotui, brangstant kvadratiniam metrui ir namuose kaupiantis daiktams, papildoma erdvė daugeliui tampa nebe prabanga, o kasdieniu poreikiu.
Tai patvirtina ir vieni rinkos lyderių – „City Storage“. Bendrovė, valdanti sandėliukų centrus Ukmergės gatvėje ir šalia „Vilnius Outlet“, Mozūriškių gatvėje, praėjus mažiau nei metams nuo naujausio centro atidarymo pritrūko laisvų erdvių, todėl neseniai įrengė dar 300 įvairaus dydžio sandėliukų.
Šia paslauga jau naudojasi ir žinomi veidai – Viktorija Siegel, „Slavka“, Lukas Gricius, „Norbe“, Gediminas Žilinskas, Žiedūnė Mardosaitė bei kiti. Pasak jų, išmanūs sandėliukai leidžia namuose turėti daugiau tvarkos, o daiktus laikyti saugiai ir patogiai.
Balkonas nebėra sandėlis
Tai, ką dar prieš kelerius metus daugelis matė tik per televiziją, pavyzdžiui, amerikietiškose laidose apie sandėliukų aukcionus ir „sandėliukų karus“, šiandien Vilniuje jau tapo kasdienybe.
Dar visai neseniai papildomas sandėliukas daugeliui atrodė kaip prabanga arba paslauga, skirta tik verslui. Tačiau šiandien situacija keičiasi – žmonės nebenori balkonų, lodžijų ar koridorių paversti sandėliais.
„Matome labai aiškią tendenciją – žmonės nebenori gyventi tarp daiktų. Namų erdvę jie vis dažniau nori skirti gyvenimui, o ne dėžėms ar sezoniniams daiktams“, – sako „City Storage“ marketingo vadovė Agnė Brūzgė.
Pasak jos, sandėliukuose dažniausiai atsiduria sezoniniai daiktai, sporto inventorius, vaikų žaislai, lagaminai, dviračiai, hobio įranga ar net verslo prekės.
Padeda sutaupyti: didesnis būstas ne visada yra sprendimas
Augant būsto kainoms, vis daugiau žmonių supranta, kad pirkti ar nuomotis didesnį butą vien tam, kad būtų kur sudėti kasdien nenaudojamus sezoninius daiktus, paprasčiausiai neapsimoka.
„Dalis žmonių didesnio būsto ieško vien dėl minties – kur viską susidėti. Tačiau namų erdvė pirmiausia turėtų būti skirta gyvenimui“, – sako A. Brūzgė.
Panašu, kad ir lietuviai jau suprato – iš pirmo žvilgsnio sandėliukas gali atrodyti kaip papildoma išlaida, tačiau realybėje jis dažnai padeda sutaupyti. Užuot mokėjus už didesnį būstą, papildomas spintas, šildomus kvadratinius metrus ar rizikavus, kad netinkamai laikomi daiktai bus sugadinti, rečiau naudojamus daiktus galima perkelti į tam pritaikytą vietą.
„Kam mokėti už papildomus kvadratinius metrus, jų šildymą ir apšvietimą vien tam, kad juose stovėtų dėžės?“ – svarsto „City Storage“ atstovė.
Pasak jos, vienas didžiausių privalumų – lankstumas. Sandėliuko dydį galima keisti pagal poreikį: vienu metu gali reikėti daugiau vietos, kitu – mažiau.
„Šiuo metu siūlome sandėliukus nuo 1 kv. m iki 34 kv. m, o minimalus įsipareigojimas siekia vos 4 savaites. Sandėliuką galima išsinuomoti nuo kiek daugiau nei 19 eurų, o dabar pirmą mėnesį žmones kviečiame išbandyti sandėliuko nuomą su net 50 proc. nuolaida“, – pasakoja A. Brūzgė.
Neaplenkė ir technologijų naujovės
Pokyčiai neaplenkė ir pačių sandėliukų – šis sektorius vis sparčiau automatizuojamas. Tai, kas anksčiau daugeliui asocijavosi su senais rūsiais ar sandėliais miesto pakraščiuose, šiandien tampa modernia ir išmania paslauga.
„Viskas vyksta itin paprastai ir greitai – žmogus sandėliuką gali išsirinkti bei užsisakyti internetu per „City Storage“ svetainę. Vos po kelių minučių jis jau gali atvykti į objektą, o patekti tiek į pastatą, tiek į pasirinktą sandėliuką galima per programėlę telefone“, – pasakoja A. Brūzgė.
Pasak jos, klientams nebereikia raktų, popierinių sutarčių ar ilgų administracinių procesų.
„Jei atvykus paaiškėja, kad pasirinktas dydis netinka, sandėliuką galima iš karto pakeisti į didesnį arba mažesnį be papildomų mokesčių“, – priduria „City Storage“ marketingo vadovė.
„City Storage“ šiuo metu Vilniuje valdo apie 1300 įvairaus dydžio sandėliukų, tačiau populiariausi mažieji dydžiai sparčiai pildosi. Pasak bendrovės atstovų, tendencija aiški – miestiečiai vis dažniau renkasi ne didesnį būstą, o išmanesnį erdvės planavimą.
Parengta su bendradarbiaujant „City Storage„