Rusijos valdžia turi apsaugoti Baltijos šalyse gyvenančius rusus nuo „žeminimo ir persekiojimo“, pareiškė Rusijos Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas.

Pasak jo, kalbama apie pensinio amžiaus žmones, kurie kadaise išvyko į Latviją, Lietuvą ir Estiją, nes buvo paskirti, taip pat apie tuos, kurie gimė šiose šalyse, tačiau išsaugojo rusų kalbą kaip gimtąją ir nenori priimti kitos valstybės pilietybės.

„Turime be jokių abejonių padaryti viską, kad apgintume savo piliečius“, – pareiškė V. Volodinas ir liepė parlamentarams parengti siūlymus, kurie turėtų „atvėsinti beprotiškas galvas Baltijos šalyse“.

Jis sureagavo į Latvijos valdžios sprendimą išsiųsti iš šalies daugiau kaip 800 Rusijos piliečių, kurie nesugebėjo įrodyti, kad moka latvių kalbą.

Nuo spalio 14 d. šiems asmenims bus nutrauktas socialinių paslaugų teikimas, taip pat sudarytos sąlygos priverstinei deportacijai, anksčiau pranešė Latvijos pilietybės ir migracijos reikalų valdybos atstovė Madara Puke.

Valstybės Dūmos vicepirmininkas Piotras Tolstojus pasiūlė suteikti būstą Rusijos piliečiams, kurie bus deportuoti iš Latvijos „neturėdami nė cento“. Tačiau jis pridūrė, kad vieno prašymo nepakaks: „Labai svarbu, kokių veiksmų imsis Rusijos vyriausybė nacionaliniu mastu ir ką dėl to padarys regionų valdžia. Tai – šalies garbės ir orumo klausimas.“

Pagal Latvijoje priimtas imigracijos įstatymo pataisas, Rusijos piliečiai iki birželio 30 d. turėjo pateikti prašymą gauti ES nuolatinio gyventojo statusą, išlaikyti latvių kalbos A2 lygio testą, taip pat praeiti saugumo ir biografinių duomenų patikrą, kad galėtų toliau teisėtai gyventi šalyje.

Šie reikalavimai, įvesti po karo Ukrainoje pradžios ir sugriežtinti 2024 m., padarė įtaką apie 30 tūkst. Rusijos piliečių Latvijoje. Dauguma jų įvykdė reikalavimus, tačiau apie 2 600 žmonių išvyko savanoriškai, o dar 841 asmuo nepateikė reikalingų dokumentų. Dabar jie privalo išvykti iš šalies.

Pastaraisiais metais Latvija stiprina nacionalinio saugumo priemones, atsižvelgdama į didėjančią įtampą santykiuose su Maskva. 2025 m. gegužę užsienio reikalų ministrė Baiba Bražė paragino ES šalis sustabdyti vizų išdavimą Rusijos piliečiams, remdamasi saugumo sumetimais.

Birželį Latvijos parlamentas uždraudė Rusijos ir Baltarusijos piliečiams dirbti strateginiuose objektuose bei pirkti nekilnojamąjį turtą šalyje.