Toma su naujienų portalu tv3.lt sutiko pasidalinti savo svorio metimo istorija, kurioje jai teko išbandyti tieksvoriui mesti skirtus vaistus, tiek hipnozę, tiek įvairias dietas bei lieknėjimą skatinančius kokteilius.
Ji atvirauja, kad net ir šiuo metu kova nėra baigta, o siekis nepriaugti numestų kilogramų – kasdien jos mintyse.
17-os buvo pasiekusi 94 kg svorį
Istoriją pašnekovė pradėjo nuo to, kad visą gyvenimą ji jautėsi „pilnesnė“. Iki 17-os jos ūgis siekė 164 centimetrus, o svoris – 74 kilogramus.
Vis tik persikrausčius iš Skuodo į Klaipėdą, pradėjus mokytis profesinio rengimo centre ir apsigyvenus bendrabutyje, pasikeitė moters mityba.
„Per pusę metų priaugau apie 20 kilogramų, nes bendrabutyje labai pasikeitė mityba – valgiau bet ką. Be to, turėjau didelį potraukį saldumynams“, – žaibiškai užaugusiais kilogramais dalijosi pašnekovė.
Ji prisipažino, kad tą laikmetį taip pat prisimena kaip pareikalavusį daug streso, tad skaičiai užlipus ant svarstyklių pernelyg nestebino.
„Vėliau ilgą laiką svoris laikėsi apie 100 kilogramų, tačiau baigusi mokslus įsidarbinau parduotuvėje, dirbau fiziškai sunkų darbą. Buvo vasara, mažiau valgiau ir numečiau apie 16 kilogramų.
Atsimenu, kad tada buvau tokia laiminga. Būtent tuo laikotarpiu, kai buvau numetusi svorio, sutikau savo vyrą, tačiau labai greitai po to išvažiavau į Norvegiją ir per kelias savaites svoris vėl sugrįžo iki 100 kilogramų“, – dalijosi ji.
Sveikatos sunkumai dėl svorio prasidėjo po gimdymo
Pasidomėjus, ar Toma kasdienybėje susidurdavo su sveikatos bėdomis dėl turimo antsvorio, moteris pasakojo, kad iš pat pradžių, jaunystėje, to nebuvo.
Toma aiškino, kad ji visuomet buvo labai aktyvi, dalyvaudavo ten, kur galėdavo, suburdavo visus aplinkinius, tad tuo metu svoris netrukdė.
„Svoris man netrukdė nei bendraujant su žmonėmis, nei santykiuose, nei ieškant draugų ar partnerio. Visada buvau apsupta žmonių“, – šyptelėjo ji.
Tiesa, pašnekovė pridėjo, kad pirmieji susidūrimai su svorio keliamomis pasekmėmis prasidėjo po pirmojo gimdymo.
Nors tuo metu naujagimės gimimas buvo itin džiugus ir atnešė šeimai galybę teigiamų emocijų, vis tik tuo pat metu Toma priaugo dar 20 kilogramų.
„Tada atsirado pirmieji sunkumai: pradėjau dusti, buvo sunku užlipti laiptais, negalėjau net šiek tiek pabėgėti kartu su kitais…
Po sūnaus gimimo priaugau dar apie 20 kilogramų“, – sakė pašnekovė, pridėdama, kad didžiausias jos pasiektas svoris – 145 kilogramai.
Mėgino prisižiūrėti savo mitybą
Pasidomėjus, ar Tomos svorio metimo kelionė prasidėjo pasiekus 145 kilogramus, pašnekovė tvirtino, jog ne. Ji pasakojo, kad dar anksčiau mėgino mesti svorį, skaičiuodavo kalorijas, stengėsi prisižiūrėti mitybą.
Nors svorio metimas po sūnaus gimimo Tomos gyvenime dar labiau suintensyvėjo, svarbų gyvenimo tašką ji pasiekė susidūrusi su tulžies pūslės priepuoliu.
„Dabar jau esu po operacijos, tulžies pūslė pašalinta, bet tuo metu dar nesupratau, kas vyksta. Kelias dienas jaučiausi labai blogai, todėl bijojau valgyti. Pagalvojau, kad gal tai gera proga pabandyti numesti svorio.
Pradėjau pati labiau žiūrėti, ką valgau. Tiesiog savo nuožiūra koregavau mitybą. Tada irgi buvau numetusi svorio, bet dabar tiksliai nebeatsimenu, kiek – gal apie 16 kilogramų.
Kai svoris sumažėjo, jaučiausi daug geriau, drabužiai vėl tiko, buvo lengviau, tačiau vėliau viską paleidau ir svoris sugrįžo“, – atvirai pasakojo Toma.
Vėliau pašnekovė paaiškino, kad pradėjus save kontroliuoti ji itin atidžiai rinkdavosi, ką dėdavo į burną – ribojo cukrų, angliavandenius, gamindavo sveikiau ir valgydavo mažomis porcijomis.
Vis tik vėliau, vos „atleidus vadžias“, atėjus šiltajam metų laikotarpiui, save sukontroliuoti pavykdavo ne visuomet.
„Atsimenu, atėjo vasara – prasidėjo šašlykai, vakarojimai su draugais. Vieną kartą šašlykai, kitą kartą šašlykai, taip svoris ir ataugo“, – dalijosi pašnekovė.
Išbandė vaistus svorio metimui
Atėjus pandemijos laikui, Toma labai sunkiai susirgo. Ji pasakojo, kad dvi savaites gulėjo ligoninėje, kankino dusulys, ji kosėjo krauju.
Pašnekovė atviravo, kad tik tada suprato, jog dėl didelio antsvorio patenka į rizikos grupę, tad atsitiesusi po ligos rimtai susimąstė.
„Tuo metu mano svoris buvo apie 140 kilogramų. Nors visada save laikiau gražia ir visada gaudavau komplimentų, sveikata pradėjo kelti nerimą.
Po COVID-19 man pradėjo šokinėti kraujospūdis, dvejus metus gėriau vaistus ryte ir vakare. Kadangi taip pat sergu autoimuniniu tiroiditu ir kasmet lankausi pas endokrinologą, vieno vizito metu pasikalbėjome apie antsvorį.
Jis pasiūlė pabandyti lieknėjimui skirtą vaistą. Buvo atlikti tyrimai, patikrinta, ar galiu jį vartoti“, – svorio metimo kelione dalijosi ji.
Pašnekovė aiškino, kad pusmetį leidosi šiuos vaistus ir tuo metu neteko apytikriai 15 kilogramų. Apetitas buvo sumažėjęs, maisto nebesinorėjo tiek, kiek anksčiau, tačiau tuo metu Toma išsigando.
Pasak jos, kadangi vaistai buvo skirti sergantiems diabetu, pašnekovė ėmė nerimauti, kokį poveikį jie daro jos organizmui.
„Be to, vaistas labai brangus. Pagalvojau, kad visą gyvenimą jo nesileisiu, todėl vartojimą nutraukiau“, – prisipažino ji.
Planavo skrandžio mažinimo operaciją
Po tokios nemalonios patirties su vaistais Toma ėmė svarstyti apie skrandžio mažinimo operaciją. Ji aiškino, kad nemažai žmonių jos aplinkoje buvo pasirinkę šį kelią.
Ji kalbėjo, kad ilgą laiką buvo nusiteikusi priešiškai prieš procedūrą, tačiau vėliau sutiko nuvykti konsultacijai ir susitarti dėl datos.
„Operacija turėjo vykti liepos 17 dieną, tačiau per pusę metų iki jos nutraukiau vaistų naudojimą ir svoris vėl pradėjo augti – sugrįžo apie 9 kilogramus.
Kai pirmą kartą buvau nuvykusi į ligoninę, gydytojas pasakė, kad būtų gerai, jei iki operacijos būčiau numetusi apie keturis kilogramus.
Man tai skambėjo kaip rekomendacija, o ne kaip sąlyga, tačiau, kai atvykau su priaugtu svoriu, operacijos man neatliko ir išsiuntė namo“, – nesusipratimu dalijosi Toma.
Ji pasakojo, kad nors tuo metu buvo nusiminusi, tačiau vyras ją nuramino. Pasak jo, jeigu procedūra būtų turėjusi įvykti, ji ir būtų įvykusi, tad patarė žmonai investuoti operacijai atidėtus pinigus į save.
Dėl svorio metimo išbandė net hipnozę
Vyro paskatinta Toma nusprendė, kad operacijai skirtus pinigus išleis psichologo konsultacijoms. Susiradus specialistę ir apsilankius pirmą kartą, buvo nuspręsta išmėginti hipnozę.
Kaip pasakojo Toma, jai buvo nustatytas emocinis valgymas – sutrikimas, lemiantis padidėjusį poreikį valgyti.
„Psichologė sakė, kad mano problema gali būti susijusi su vaikystės patirtimis, tad po dviejų savaičių atlikome hipnozę. Po jos tikrai pasidarė lengviau. Tai nereiškia, kad nebenorėjau valgyti, bet atsirado daugiau valios“, – kalbėjo pašnekovė.
Ji pasakojo, kad anksčiau, jeigu norėdavo valgyti, jai nuo to būdavo labai sunku susilaikyti, prasiverždavo pyktis.
Pasak jos, paimti ir nustoti valgyti nebuvo taip paprasta, o visi patarimai, nurodantys, kad „reiktų mažiau ėsti“, ją erzindavo.
„Po hipnozės tas pyktis sumažėjo, tapo lengviau su tuo susitvarkyti“, – dalijosi ji.
Pavyko numesti 30 kilogramų
Kaip pokalbio metu išryškino Toma, vien hipnozės svorio metimui tikrai nepakako. Visai netrukus ji prisijungė prie mitybos bendruomenės, vartojančios specialius kokteilius svorio mažinimui.
Ji kalbėjo, kad tikriausiai didžiausias poveikis buvo ne pačių kokteilių, o suburtos žmonių bendruomenės, kovojančios su tokiomis pačiomis problemomis.
„Tai ne stebuklingi produktai – jei gersi kokteilius ir valgysi bet ką, niekas nepasikeis, tačiau žmonės ten labai palaiko vieni kitus. Visi susiduria su panašiomis problemomis, todėl jautiesi suprastas.
Būtent tai mane labai motyvavo. Per metus tokioje bendruomenėje numečiau daugiau nei 30 kilogramų – nuo maždaug 145 iki 109 kilogramų“, – džiaugėsi pašnekovė.
Vis tik, atėjus vasarai, Toma vėl susidūrė su sunkumais – noras save palepinti, atsipalaiduoti lėmė 10 kilogramų prieaugį.
Siuntė žinutę skaitytojams
Toma pasakojo, kad šiemet, po Naujųjų metų šventimo, ji mėgino sugrįžti prie režimo, tačiau šiuo metu svoris nebekrenta.
Pašnekovė vis dar ieško būdų, galinčių padėti numesti svorio. Naujausias jos pasirinkimas – sporto salė.
„Sporto labai nemėgstu, bet galvoju, gal tai tik įsitikinimas. Kartais atrodo, kad nejaučiu kompleksų, bet vis tiek viduje yra nerimo – kaip atrodysiu sporto salėje. Vis dėlto bandau ir tikiuosi užsikabinti“, – šyptelėjo ji.
Taip pat Toma norėjo perduoti savo žinutę skaitytojams, kurie galimai šiuo metu yra svorio metimo kelyje.
Pagrindinis jos akcentas – meilė sau ir sveikata. Anot jos, jeigu svoris metamas dėl šių tikslų, tuomet šansai laimėti kovoje kur kas didesni.
„Man atrodo, svarbiausia pirmiausia išmokti priimti save tokį, koks esi. Reikia mylėti save, bet kartu nenuleisti rankų ir stengtis būti sveikesniam.
Aš niekada nenorėjau būti labai liekna. Mano tikslas niekada nebuvo sverti 60 kilogramų. Man būtų puiku sverti apie 90 kilogramų.
Aš net sakyčiau, kad man gražios apvalesnės moterys, bet kartu reikia galvoti ir apie sveikatą. Dėkoju savo kūnui, kad jis mane neša ir kad neturiu rimtų ligų, bet vis tiek galvoju apie ateitį – apie sąnarius, širdį, todėl svarbiausia nenuleisti rankų ir toliau bandyti“, – paaiškino ir užbaigė pokalbį ji.