Tai pirmas kartas, kai tokio masto Lietuvos pramoninės architektūros projektas atsiduria greta ryškiausių pasaulio architektūros vardų. Finale „VMG Technics R&D Park“ varžosi su projektais iš Kinijos, JAV ir Irano.
Prie įvažiavimo į Klaipėdą iškilęs elipsės formos pastatas šiandien laikomas vienu moderniausių pramonės inovacijų centrų Baltijos šalyse.
Daugiau nei 30 mln. eurų investicijų pareikalavęs objektas po vienu stogu sujungė robotizacijos, automatizacijos, dirbtinio intelekto ir inžinerinių sprendimų kūrimo kompetencijas.
Žinutė ateities kartoms
Pasak „VMG Technics“ vadovo Manto Lekniaus, projektas buvo kuriamas ne tik kaip technologijų erdvė, bet ir kaip žinutė apie naują Lietuvos pramonės kryptį.
„Dar visai neseniai dirbome erdvėje, kuri tiesiogine prasme priminė garažą – nedidelės patalpos, ribotos galimybės, o augančiai komandai darėsi vis sunkiau prisitaikyti prie aplinkos“, – sako Mantas Leknius.
Anot jo, persikėlimas į modernų inovacijų parką pakeitė ne tik darbo sąlygas, bet ir pačios įmonės galimybių mastą.
„Tai ne tik daugiau erdvės ar nauja įranga. Toks pastatas leidžia įgyvendinti didelius tarptautinius projektus, kuriems būtina aukščiausio lygio infrastruktūra. Tai stiprina darbuotojų pasitenkinimą ir kuria dar didesnį užsakovų pasitikėjimą“, – teigia M. Leknius.
Pasak jo, naujasis centras turėjo būti ne tik funkcionalus, bet ir įkvepiantis, stiprinantis inžinerijos prestižą bei keičiantis požiūrį į šiuolaikinę pramonę.
2021–2025 metais „VMG Technics“ sukūrė beveik 150 naujų darbo vietų, iš jų 66 – aukštos kvalifikacijos specialistams.
Kosminio laivo idėja gimė piešiant ant popieriaus
Projektą kūręs „arches“ architektas dr. Edgaras Neniškis teigia, kad pastato idėja gimė galvojant apie ateities technologijas ir Klaipėdos identitetą.
„Kalbėjome apie inovacijas, aviaciją, ateitį, technologijas, ir natūraliai atsirado asociacija su kosminiu laivu. Juokaudami net sakėme – VMG kosminis laivas nusileido Klaipėdoje“, – pasakoja architektas.
Pasak jo, pastatas turėjo tapti ne tik gamykla, bet ir architektūriniu ženklu prie įvažiavimo į miestą.
„Norėjome, kad tai būtų deklaracija ateities kartoms apie tai, kokia gali būti šiuolaikinė Lietuvos pramonė“, – teigia E. Neniškis.
Architektas pabrėžia, kad buvo sąmoningai atsisakyta uždaros pramoninės teritorijos idėjos.
„Nenorėjome tvoromis aptvertos gamyklos. Siekėme, kad kompleksas kviestų žmones užeiti, domėtis technologijomis. Čia atsirado ir edukacinės erdvės moksleiviams“, – sako jis.
Pastato forma padeda kovoti su pajūrio vėjais
Išskirtiniu projekto akcentu tapo ne tik medinės konstrukcijos, bet ir aerodinaminiai architektūriniai sprendimai, pritaikyti atšiauriam pajūrio klimatui.
„Atvira teritorija prie jūros reiškia negailestingus vėjus. Elipsės forma čia veikia ne tik estetiškai – ji padeda išvengti stiprių skersvėjų, formuoja ramesnes zonas žmonėms. Pastato kolonos taip pat nėra vien dekoratyvus elementas – jos kuria aerodinaminius vartus ir apsaugo erdves nuo vėjo“, – aiškina E. Neniškis.
Anot architekto, medinės kolonos simbolizuoja „VMG grupės“ šaknis ir medinės inžinerijos kompetencijas.
„Tai tarsi architektūrinis įmonės DNR ženklas“, – sako architektas.
Anot E. Neniškio, šiandien pramoniniai pastatai dažnai projektuojami tik pagal efektyvumo ir kainos santykį, todėl tokio masto investicija į architektūrą yra reta.