Kasmet Lietuvoje užregistruojama daugiau nei 10 tūkstančių insulto atvejų, iš kurių maždaug ketvirtadalis baigiasi mirtimi. Tai – viena pagrindinių mirties ir neįgalumo priežasčių mūsų šalyje.
Kaip atpažinti insultą ir kodėl jis įvyksta?
Hemoraginis insultas – itin sunki liga
Gydytojai pabrėžia, kad sėkmingas insulto gydymas įmanomas tik tada, kai pacientas į gydymo centrą patenka per pirmąsias valandas nuo simptomų pradžios.
„Neuronai be kraujo gali išgyventi vos keturias minutes, todėl kiekviena minutė yra svarbi. Kuo greičiau trombas ištirpinamas ar pašalinamas, tuo didesnė tikimybė, kad žmogus sugrįš į visavertį gyvenimą“, – anksčiau kalbėjo intervencinis radiologas dr. Marius Kurminas.
Šiuo metu kalbama jau ne apie auksinę valandą, o apie auksinį pusvalandį ar net 15 minučių.
Santaros klinikų gydytojas neurologas dr. Rytis Masiliūnas anksčiau interviu „Delfi“ pasakojo, kad insulto pasireiškimai gali būti skirtingi – insultu vadinamas tiek kraujo išsiliejimas į smegenis, tai hemoraginis insultas, tiek trombas, užkimšęs smegenų kraujagyslę, tai išeminis insultas.
Išeminis insultas yra 9 kartus dažnesnis nei hemoraginis, tačiau hemoraginiai insultai daug sunkesni.
Išeminį insultą gali sukelti trombai, atkeliavę iš kitos vietos, dažniausiai taip nutinka sutrikus širdies ritmui, kai dėl sutrikimų „susiplaka“ trombas. Be to, taip nutikti gali po operacijų, kai veninėje sistemoje susiformavęs trombas dėl prieširdžių pertvaros ovalinės angos patenka į smegenų kraujagyslę. Tai vadinama paradoksine embolizacija.
Galiausiai, trečias išeminio insulto tipas yra susijęs su aterosklerotiniais pakitimais, kai per daugelį metų kraujagyslės pasidengia aterosklerotinėmis plokštelėmis ir gali užakti.
Kiekvienas iš šių tipų progresuoja skirtingu greičiu – jei trombas atkeliavo iš kažkur kitur, dažniausiai taip nutinka jaunesniems žmonėms, kraujagyslės visiškai nebūna prisitaikiusios prie staigaus kraujotakos sutrikimo. Tokiu atveju per trumpą laiką gali susiformuoti išeminės šerdys.
„Trombolizė gali būti taikoma per 4,5 valandos, vėliau vaistai gali ne padėti, bet sukelti komplikacijas. Tačiau yra atnaujinamos rekomendacijos ir Lietuvoje atrinktiems pacientams, kurių smegenis dar galime išgelbėti, net po 4,5 val. pritaikę intraveninę trombolizę galime tikėtis gero efekto. Taigi, gydymas, jei tyrimai rodys, kad jis galimas, bus atliekamas net iki 9 valandų nuo insulto ištikimo“, – sakė dr. R. Masiliūnas.
Kodėl ištinka insultas?
Insulto rizikos veiksniai yra panašūs į infarkto rizikos veiksnius. Pats svarbiausias rizikos veiksnys yra aukštas kraujospūdis, antsvoris, fizinio aktyvumo stoka, cukrinis diabetas. Dažnai insultą patyrę pacientai turi visą „puokštę“ šių rizikos veiksnių, kurie juos veikia visą gyvenimą, o nekoreguojant sukelia sunkias ligas.
Kitas insulto rizikos veiksnys yra širdies ritmo sutrikimas, kuris gali ištikti įvairiame amžiuje, todėl turint prieširdžių virpėjimą labai svarbu vartoti kraują skystinančius vaistus, kurie neleidžia susiformuoti trombams.
„Kalbant apie jaunus pacientus ir atvirą ovalinę angą, per kurią į smegenis patenka trombas – tokią angą turi kas penktas žmogus, su ja gyvename ir nekyla jokių problemų. Problemos atsiranda tada, kai atliekamos klubo ar kelio operacijos ir po jų ilgą laiką nejudinama koja, todėl gali nutikti venų trombozė. Gali būti genetinės ligos, pavyzdžiui, fosfolipidinis sindromas, tokiu atveju kraujas skatinamas krešėti“, – aiškino gydytojas neurologas.
Po operacijų neretai paskiriami kraują skystinantys vaistai, todėl labai svarbu vartoti juos taip, kaip nurodyta.
„Gali būti paskirtas ir aspirinas, bet pacientai sako, kad jį vartoja kartą ar du per savaitę. Visgi, jei vaistas jau paskirtas, jį reikia vartoti taip, kaip paskirta, tai svarbi insulto prevencija“, – kalbėjo dr. R. Masiliūnas.
Užkirsti kelią insultui padeda ne tik sveika gyvensena, bet ir širdies ir kraujagyslių profilaktinė patikra, kuri Lietuvoje yra nemokama ir vykdoma daugelyje ligoninių. Programa priklauso vyrams ir moterims nuo 40 iki 65 metų.
Jei pacientas turi tam tikrus rizikos veiksnius, pavyzdžiui, metabolinį sindromą, aukštą cholesterolį ar kraujospūdį, aukštą glikemiją, cukrinį diabetą, jis ištiriamas išsamiai, pamatuojamas kraujagyslių standumas, įvertinama, ar nėra aterosklerotinių plokštelių, koreguojamas gydymas taip, kad būtų kuo mažesnė rizika patirti insultą ir infarktą. Gydytojas pabrėžia, kad šia programa rekomenduoja naudotis, nes taip galima išsaugoti gyvybę.
Daugiau nei pusė žmonių negeba atpažinti net pagrindinių insulto požymių.
Kaip atpažinti insultą?
F (face) – veido perkreipimas
A (arms) – rankų, galūnių nusilpimai;
S (speech) – kalbos sutrikimai;
„Jei nors vienas simptomas staiga atsiranda, pažiūrėjus į veidrodį matote perkreiptą veidą, viena ranka ar koja pasidaro silpnesnė, veliasi liežuvis, sunku surasti žodį, reikia nedelsti ir kviesti greitąją pagalbą. Paramedikai įvertins simptomus ir nuspręs, ar reikia vykti į ligoninę. Svarbu vykti ne į bet kurią ligoninę, bet į kurį nors iš 11 insulto centrų“, – apibendrino gydytojas neurologas dr. R. Masiliūnas.
Pasak dr. M. Kurmino, net jei simptomai praeina greitai, būtina išsitirti. Tai gali būti praeinantis smegenų išemijos priepuolis, o rizika, kad insultas pasikartos – itin didelė.
Medikai pabrėžia, kad visuomenėje vis dar gajūs mitai, jog insulto išvengti neįmanoma.
„Mitai, kad insultas praeis savaime arba kad jo išvengti neįmanoma – klaidingi. Dauguma rizikos veiksnių yra kontroliuojami: kraujospūdis, cholesterolio lygis, cukrinis diabetas, antsvoris, rūkymas, stresas. Jų valdymas gali sumažinti insulto riziką net iki 80 procentų“, – akcentuoja dr. Marius Kurminas.