Anot jo, lietuviai šiuo metu ieško automobilių, kurių kaina tilptų į 3000-9000 eurų ribas, nes statistika rodo, kad vidutiniškai vienam žmogui iš II pensijų pakopos atitenka apie 9000 eurų. Vieniems daugiau, kitiems mažiau, bet suaktyvėjęs automobilių pirkimas matomas ir plika akimi.
„Labiausiai matosi „Regitros“ sutikrinimo aikštelėje. Buvo kolega su vienu automobiliu, tai išvažiavo 9.30 val., grįžo 17 val. Prieš pensijų pakopų atsiėmimą buvo visiškai tuščia. Sausį žmonės turbūt taupė, laukė pavasario“, – patirtimi „Žinių radijo“ laidoje „Žalia rodyklė“ dalijosi G. Patenbergas.
Visgi, greičiausiai laukiantieji šiek tiek prašovė, nes kyla automobilių kainos ir ne tik Lietuvoje, jos auga ir Vokietijoje, Švedijoje, Suomijoje. Tą byloja ir statistika.
Lietuvos atveju, praėjusių metų paskutinį ketvirtį perkamiausios 11-15 metų senumo automobilių vidutinė kaina buvo 6,2 tūkst. Šių metų pirmą ketvirtį – 6,9 tūkst. Brango ir 6-10 metų automobiliai, ir nuo 16 metų senumo, rodo „Autoplius“ parengtos rinkos apžvalgos „Barometras“ duomenys.
Kiek pinigų reikia geram variantui?
„Populiaresnių modelių kaina grubiai kito 1,5-2 tūkstančiais eurų į viršų. Tų, kurie kainuoja maždaug 15-20 tūkstančių eurų. Stabilizavosi pagrindinių elektromobilių kainos“, – papildo G. Patenbergas.
Laidos pašnekovas pirmąjį įspėjimą ir skyrė tiems, kurie šiuo metu ieško elektromobilio, bet už pigiai – geriau tokios minties atsisakyti.
„Matau įvairiose „Facebook“ grupėse, kad žmonės ieško elektromobilio iki 10 000 eurų, tai nereikėtų to daryti. Reikia pagalvoti apie tai, kaip jį reikės parduoti, greičiausiai –nepavyks. Plius, atsiranda kilometražo klausimas, nes galbūt įsigysi automobilį su visiškai degradavusia baterija“, – perspėja ekspertas, pridurdamas, kad už tokią sumą išeis nebent ir dydžiu, ir baterija maži modeliai, tokie kaip „BMW i3“, „Nissan Leaf“, „Volkswagen Up“.
Anot jo, geriau automobilių turguose nesidairyti į pigesnius automobilius, o tuos 3-9 tūkst. eurų atsidėti pradiniam įnašui ir ieškoti naujesnio, patikimesnio modelio.
„Tikrai yra naudotų populiarių modelių, kaip „Hyundai Kona“, „Kia Niro“ su 64 kilovatvalandžių baterija. Tu ją dabar gali nusipirkt kokių 4-5 metų, rida bus iki 100 000 km ir kaina bus adekvati – iki 17 000 eurų“, – radijuje šnekėjo G. Patenbergas.
Visgi, elektromobilių populiarumas Lietuvoje dar nėra toks didelis, todėl dauguma lietuvių vis dar žvalgosi į vidaus degimo variklius turinčius arba bent hibridinius modelius. Kaip rodo „Regitros“ statistika, daugiausiai šiemet buvo registruojama dyzelinių, benzininių ir hibridinių (benzinas/elektra) automobilių.
Turint 5-10 tūkst. eurų biudžetą ir norint įsigyti patikimą automobilį, kuriam nereikės daug papildomų investicijų, pašnekovas siūlo eilę „Toyota“ markės modelių – „Corolla“, „Auris“, „Prius“.
„Už tokią sumą nerekomenduočiau rinktis premium gamintojų modelių, nes greičiausiai jie turi pakankamai nemažai bėdų“, – užsimena ekspertas.
Kaip nepakliūti į pardavėjų spąstus?
Dar žvalgantis skelbimuose, reikėtų atkreipti dėmesį į vieną detalę – ar jame yra nurodytas VIN kodas. Jeigu taip – pasitikrinti automobilio istoriją, jeigu ne – turėti mintyje, kad automobilio pardavėjas galbūt nori ką nors nuslėpti.
Jau išsirinkus patinkantį automobilį ir atvykus jį apžiūrėti, G. Patenbergas pirmiausia siūlo atkreipti dėmesį į kėbulą – ar jis nėra špakliuotas, nelenda rūdys ir nėra skylių, nes kėbulo remonto darbai yra brangūs.
„Vilniuje tikriausiai nuo 150-180 eurų už dalį ir čia tik dažymas, o jeigu dar reikėtų ir virinimo – tokio automobilio neverta pirkti. Reikia pasižiūrėti, kad jis per 1-2 žiemas nesurūdytų“, – sako ekspertas.
Kitas žingsnis – nuvaryti į artimiausią servisą, ypač, jeigu pirkėjas su technika nelabai draugauja ir nėra šios srities žinovas. Perkant bangų automobilį galima rinktis patariama rinktis autorizuotų servisų paslaugas. Jis nerekomenduoja rinktis vietoje automobilių patikras atliekančių žmonių.
„Aš nepritariu toms autopatikroms, kurie net pykstasi vieni su kitais. Nesuprantu, jeigu tu perki automobilį už 25-30 tūkstančių eurų, tai užsirezervavai laiką specializuotame servise ir pasitikrini. Ten ir pakels automobilį, ir patikrins dugną, ir prijungs kompiuterį, o ne patūpinės su prožektoriuku, pašvies ir tiek. Jų paslauga kainuoja apie 150-200 eurų, tai ir servise sumokėsi iki 200 eurų“, – pataria ekspertas.
Dar vienas svarbus momentas – dokumentų pasirašymas. Svarbu pirkimo-pardavimo sutartyje įrašyti pilną automobilio kainą ir atkreipti dėmesį, kas nurodytas kaip automobilio savininkas. Tai ypač aktualu tada, kai perkama Lietuvoje dar neregistruota transporto priemonė.
Pašnekovo teigimu, užpildant pirkimo-pardavimo sutartį taip, tarsi lietuvis pats perka iš vokiečio, prancūzo ar olando ir už mažesnę sumą nei pardavėjui perduota iš tiesų, visiškai eliminuojama pardavėjo atsakomybė. Be to, jis nuslepia mokesčius.
Ekspertas pataria ypač į tai atkreipti dėmesį tiems, kurie svarsto pirkti automobilį iki 10 000 eurų, nes tuomet nesąžiningi pardavėjai gali įtarti, kad ieškoti teisybės paprasčiausiai neapsimokės ir nuspręsti apgauti.
„Pataupęs pardavėjui kelis šimtus eurų mokesčių, sau gali stipriai nepataupyti“, – akcentavo G. Patenbergas.