Apie tai laidoje kalbėjo tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas, advokatas, mokslininkas Petras Ragauskas ir advokatas Gintautas Bartkus.
Kodėl kalbama apie Žemaitaitį?
Yra žmonių, kurie sako, kad kitais reikia labiau domėtis nei Žemaitaičiu. Ką atsakytumėte?
S. Malinauskas: Pirmiausia, siūlau nueiti į savo „YouTube“ kanalą. Apie Navickienę esu didžiulį epizodą padaręs, ne tiktai apie ją, ir apie skirtingų politinių jėgų atstovus. <…> Net jeigu mes tik apie šitą epizodą kalbėtume, berods 30 tūkst. eurų yra figūruojanti suma.
Klausimas yra ne tik dėl vieno automobilio, kiek jis buvo vertas, kokia buvo suma. Keli nuomojami automobiliai buvo. Esminis momentas, klausimas yra, kad mes neišlendame iš piktnaudžiavimo ir korupcijos skandalų. Yra ne pirmas tyrimas dėl partijos finansavimo. Žemaitaitis jau yra teistas.
Pažiūrėkite, Paluckas – neteisėtas praturtėjimas, daugiau negu 300 tūkst. eurų, Skverneliui inkriminuota daugiau negu 40 tūkst. eurų. Kalbant apie kyšio ėmimą, mes gali sakyti mažos sumos, bet tai yra ledkalnio viršūnė, principas. Mes turime šiuo metu funkcionuoti.
Aš jau „čekutininkų“ nebeskaičiuoju. Mes turime šiuo metu tokią situaciją, kai susidaro įspūdis, kad žmonės į valdžią ateina nedirbti. Valstybė stipri tiek, kiek piliečiai ja rūpinasi iš viso. Kas yra baisiausia, kad mes tiek pripratome prie kratų, Žemaitaičių ir taip toliau, jog žmonės galvoja: „Čia jokia naujiena.“
Mes pripratome, kad anksčiau būdavo taip. Į valdžią atėjo nusikaltėlis, pas jį daromos kratos, jis iš mūsų kišenės vogė, mes piktinamės, mes sakome turi atsistatydinti, trauktis ir nebalsuosime už juos. Dabar mes artėjame į Rusijos pusę, kai sakome: „Jeigu atėjai į valdžią ir nevagi, tai tu kažkoks keistas.“
Ko galime sulaukti?
Ar tai, kas vyksta, gali nuvesti prie kažkokio kito, didesnio, reikšmingesnio epizodo? Paimti visi duomenys, kaip jums atrodo, kur juos nagrinėti? Mes dar galime kažko sulaukt?
P. Ragauskas: Žinote, aš nežinau, ar čia būtinas didesnis epizodas ir ar kas nors link jo vestų. Yra tokie bibliniai pasakymai, kur sakoma, kad jeigu jis nebuvo patikimas mažuose dalykuose, ar bus patikimas dideliuose. Jeigu žmogų pagavo vagiantį smulkmeną arba imantį niekingai mažą kyšelį, tai mes galime būti tikri, kad tas, kuris ėmė nedidelį kyšelį, jeigu jam pasiūlys, jis tikrai paims ir didelį.<…>
Priminsiu, partija yra viešasis juridinis asmuo, tai nėra asmeninė, personalinė įmonė, tai nėra kažkas, kas yra tavo. Nors gali būt žmonės prisidėję prie partijos savo autoritetu, vardu, kūrimu labai stipriai. Vis dėlto tai yra viešas darinys. Jeigu tu iš viešo darinio saviniesi, vagi pinigus, kokie yra šansai, kad tu to nedarysi, jeigu būsi ministras, premjeras ar Seimo pirmininkas.
Aš manau, kad tokiais žmonėmis pasitikėti negalima. Lygiai taip pat, kai aš vertinau, pavyzdžiui, situaciją susijusią su savivaldybių tarybomis, kur žmonės tikrai nedidelius pinigus tam tikrais atvejais buvo pasisavinę, kelis šimtus ar kelis tūkstančius eurų. Svarbiausia yra principas. Svarbiausia, kad jeigu tie žmonės vagia po nedaug, tai jie vogs ir po daug, jeigu tiktai galės tą padaryti.
Vienas pagrindas klausimas, kokia polemika ir kaip šitie politikai elgiasi šalies mastu, kur tai veda. Žemaitaitis, deja, labai švelniai tariant nepuošia situacijos. Antras klausimas, galbūt ne tiek reikėtų kapstytis smulkmenose, kas, kiek tūkstančių uždirbo ar padirbo, o pasiimti Singapūro pavyzdį.
Kaip šalis, kuri neturi nei iškasenų, nei kažko, iš ko galėtų augti, sugebėjo užaugti. Tai yra labai panašu, turi panašumų su mūsų situacija. Mes šituos du pagrindinius aspektus turime įsivertinti. Įsivertinti sprendimų priėmimus, įskaitant kylančias rizikas su mūsų kaimynais, kiek Ukraina mums davė laiko pasiruošti.
Prezidento reakcija
Prezidentas sakė: „Tiek, kiek ši partija („Nemuno aušra“) yra valdančiojoje koalicijoje, matau, kad tai yra nuolatinis skandalų, istorijų, bylų ritinys, kuris niekada nesibaigia. Tai, kas vyksta dabar, yra loginė tąsa. Tai padės apsivalyti mūsų politinę sistemą, aplinką nuo dalykų, kurių tiesiog neturi būti.“ Kaip vertinti prezidento reakciją?
S. Malinauskas: Tu nuo mano liežuvio nuėmei į citatą, kuri, man atrodo, pasako visišką esmę. Tada, kai mes matysime, kad korupcija nėra draugas, ne draugas, ne savas, tada situacija bus geresnė. Pavyzdžiui, jei socialdemokratai į savo partiečius ir koalicijos partnerius žiūrėtų labai griežtai kalbant apie kovą su korupcija, sakyčiau, kad tada situacija būtų žymiai geresnė.
Kas dabar atsitiks? Taip, prezidentas jau ne pirmą kartą kalba apie tai, kad Žemaitaitį reikia mesti iš koalicijos, bet aš pasakysiu lygiai priešingai. Socialdemokratams toks Žemaitaitis, po kratų, pakirptais sparnais yra labai patogus.
Jeigu dabar ateitų demokratai, kai Skvernelis iš esmės yra pasitraukęs iš frakcijos ir partijos ir sakytų: „Žiūrėkite, mes taikome kitus skaidrumo standartus, mes kritikuojame.“ Jiems būtų blogai. Pas juos yra problemų. Tas pats Mindaugas Sinkevičius turėjo problemų. Dabar Žemaitaitis galbūt bus dar labiau akis nunarinęs.
Galbūt jis dar labiau bus ant žemės prispaustas. Galų gale, jį bus lengva kritikuoti. Išeis premjerė ir sakys: „Laukiame teismo sprendimo, įtarimai niekam neparuošti, nepareikšti.“ Kaip pas Skvernelį kratas daro, tada viskas, negali būti jokios koalicijos, nes čia šešėlis.
Kai pas Žemaitaitį daro, tai jau palaukime. Vėliau bus teismo sprendimas, tai sakys: „Pirma instancija, laukiame antros.“ Tada gal aukščiausios. Po to kadencija pasibaigs ir tai rodo toleranciją korupcijai. Gėda.
Visą „Žinių radijo“ laidą rasite čia: