Balistinės raketos, šimtai puolamųjų dronų buvo sąmoningai nukreipti į Kyjivo gyvenamuosius rajonus. Žuvo 21 gyventojas, tarp kurių buvo vaikai. Tai nebuvo netyčinis veiksmas. Tai buvo sąmoningas karo nusikaltimas, tvirtai tikintis išvengti teisinės atsakomybės ir bausmės.

Rusijos vadinamųjų interesų pripažinimas ir tolerancija visiems tiems brutaliems žudymams, kalbėjimai apie kažkokį pelningą ekonominį bendradarbiavimą, kuris, neva, ateityje garantuotų saugumą, ne stabdo agresoriaus, o jį tik paskatina. Ne artina, o tolina karo pabaigą.

Sunku suprasti, kodėl V.Putino aplinkoje esantys karo vadai meluoja savo bosui ir tikina, kad Donbaso užėmimas įmanomas jau iki rudens. Sunku suprasti, kokia informacija apskritai vadovaujasi tas užspęstas į kampą bailys, tesugebantis žudyti civilius ir net vaikus. Vis dar įsivaizduojantis, kad tai turi įbauginti jau ir taip per daug paaukojusią šalį.

Tuo tarpu, Vakarų analitikų, žvalgybos tarnybų, ekonomistų ir net kai kurių Rusijos komentatorių nuomone Rusija šiame kare beviltiškai įstrigo ir jai nepavyks pasiekti savo strateginių tikslų.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Linas Linkevičius

Lukas Balandis / BNS nuotr./Linas Linkevičius

Europa tiesiog neturi teisės pritarti pastangoms „susitaikyti“ su realybe, prisidėti „moderuojant“ susidariusią situaciją taip, kad karo nusikaltėlis būtų reabilituotas, kad karo pabaiga būtų priartinta skubinant procesą Ukrainos teritorijos ir interesų sąskaita. Realiai vertinant, neturi prisidėti prie netiesioginių pastangų išsaugoti V.Putino režimą.

Rengiamas jau 21-asis ES sankcijų paketas. Turime atkreipti dėmesį į tris aspektus.

1. Jei Rusijai, kaip yra oficialiai teigiama, sankcijos nekenkia, o tik padeda susitelkti, tai kodėl nuolat maldaujama jas atšaukti?

2. Kodėl reikia net 21-o sankcijų paketo tam, kad būtų palaužta agresoriaus ekonomika?

3. Kodėl vis dar lieka nesankcionuotų jautrių sričių ir „praleidžiami pro akis“ visokie sankcijų apėjimai ir bei visokios išimtys?

Juk naujasis sankcijų paketas vėl bus skirtas toms pačioms sritims, į kurias taikomasi nuolat: bankų sektoriui, finansų institucijoms, karinės pramonės įmonėms, įmonėms, parduodančioms vogtus Ukrainos grūdus, pagaliau „šešėliniam laivynui“.

Taip yra todėl, kad sankcijų derinimo procesas vyksta per ilgai. Rusijai atsiranda laiko prisitaikyti. Kol vienas bankas ar logistikos įmone sankcionuojama, sukuriami nauji. Lygiai tokiu pat būdu atsiranda nauji tanklaiviai, keičiami jų savininkai, laivų. Manoma, kad Rusija turi apie 1000 tokių „šešėlinių“ laivų, o ES, JAV IR JK sankcionavusios tik kelis šimtus. Be to, dar įmanoma pasitelkti visokius tarpininkus iš trečiųjų šalių.

Žodžiu, rezervų spausti ne tik yra, jie net nemažėja. Jei net po ketverių karo metų vis dar randama šimtai naujų „landų“, reiškia sistema yra skylėta.

Vienintelis tinkamas atsakas desperacijoje esančiai Rusijai smogti adekvačiai, nepaliekant vilčių išsikapanoti iš savo pačios sukurto „jovalo“. V.Putinas sakė, kad visi, kurie nori su juo susitikti, turi atvykti į Maskvą. Tik problema ta, kad Hagos tribunolas neturi policijos. Reikės surasti kitų būdų.