„Jei Kinija imtųsi veiksmų prieš Taivaną, ji greičiausiai priverstų savo jaunesniąją partnerę – Vladimiro Putino vadovaujamą Rusiją – veikti prieš NATO, kad atitrauktų mūsų dėmesį“, – bloko Parlamentinei Asamblėjai sakė M. Rutte, skelbia „The Moscow Times“.
M. Rutte pridūrė, kad šiuo atžvilgiu sąjungininkai turi glaudžiai bendradarbiauti kovodami su hibridinėmis grėsmėmis, kurios „kelia didelį susirūpinimą“.
Jis taip pat aiškiai pasakė, kad Vladimiras Putinas neturėtų planuoti išpuolio prieš Aljansą, nes NATO karine galia yra „nepalyginamai pranašesnė“ už Rusiją, o bloko ekonomika yra 25 kartus didesnė nei Rusijos.
M. Rutte šią problemą jau aptarė šią vasarą, pažymėdamas, kad didėja Kinijos ir Rusijos koordinuoto išpuolio tikimybė ir kad toks scenarijus gali išsipildyti per ateinančius penkerius–septynerius metus.
Norėdamos to išvengti, NATO šalys turi stiprinti savo gynybos pajėgumus ir glaudžiau bendradarbiauti su Indijos ir Ramiojo vandenyno regionu karinių technologijų ir inovacijų srityje, pabrėžė Aljanso generalinis sekretorius.
Po to Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad M. Rutte, kuris ilgą laiką buvo Nyderlandų ministras pirmininkas, „persistengė su olandų mėgstamais stebuklingais grybais“, nes „jis mato Kinijos ir Rusijos sąmokslą dėl Taivano“ ir V. Putino ataką prieš Europą.
Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi uždarame susitikime su ES užsienio reikalų ministre Kaja Kallas pareiškė, kad Pekinas negali leisti Rusijai pralaimėti karo su Ukraina
Tuo tarpu liepos pradžioje Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi uždarame susitikime su ES užsienio reikalų ministre Kaja Kallas pareiškė, kad Pekinas negali leisti Rusijai pralaimėti karo su Ukraina, „South China Morning Post“ teigė šaltiniai.
Anot jų, ministras tai paaiškino tuo, kad kitaip JAV visiškai nukreiptų dėmesį į Kiniją. Tuo pačiu metu Wang Yi kategoriškai neigė kaltinimus dėl finansinės ar karinės paramos Rusijai. Jis pabrėžė, kad jei Pekinas iš tikrųjų padėtų Maskvai, „karas būtų seniai pasibaigęs“.
Spalio pradžioje Ukrainos užsienio žvalgybos tarnyba apkaltino Kiniją teikiant Rusijai palydovinius duomenis raketų atakoms. Kinijos užsienio reikalų ministerija tai neigė. Tačiau spalio 5 d. Rusijos atakos metu virš vakarų Ukrainos buvo aptikti mažiausiai trys Kinijos paieškos ir žvalgybos palydovai. Be to, „The Washington Post“ išsiaiškino, kad Pekinas 2025 m. dešimt kartų padidino kovinių dronų komponentų tiekimą Rusijai .
Vakarai taip pat mato ženklų, kad Kinija prisijungė prie Rusijos „šešėliniame kare“ prieš Europą. Konkrečiai, respublikai priklausantys laivai buvo susiję su kabelių Baltijos jūroje sugadinimu. Vakarų pareigūnai taip pat kalbėjosi su „Bloomberg“ apie kibernetinių atakų padažnėjimą ir vis labiau susipynusias Rusijos ir Kinijos dezinformacijos kampanijas ES.
Jie teigia, kad Pekinas įvaro pleištą į transatlantinę bendruomenę, remdamas skurdesnes Pietryčių Europos šalis, turinčias neliberalias vyriausybes, siekdamas sukurti „šilko uždangą“ nuo Graikijos iki Vengrijos, faktiškai padalijant regioną.