Apie tai laidoje diskutavo tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas, advokatas, mokslininkas Petras Ragauskas ir advokatas Gintautas Bartkus.
Kas čia vyksta ir kaip tai vertinti?
S. Malinauskas: Skirtingai nuo kai kurių bylų, kurios yra pakankamai uždaros visuomenei, čia mes iš tikrųjų visą informaciją turime, net nelabai yra ką pridurti. Aš tiktai mačiau paties Žemaitaičio komentarus. Jis sako: „Visiškos smulkmenos, viskas čia gerai.“ Tai tikrai gerai nėra, nes jau Vyriausia rinkimų komisija yra konstatavusi šiurkštų pažeidimą. Tai, kas yra daroma su partijai, nuomojamu automobiliu, tikrai labai aiškiai primena elementarią sukčiavimo schemą.
Tu tiesiog gauni valstybės pajamas sau. Iš esmės sandoris, kuris primintų privačią įmonę. Pavyzdžiui, nuomojamas automobilis ir už labai daug nedarant jokio konkurso. Tai yra panašu, kaip, pavyzdžiui, išsimokėti atlyginimą už tai nesumokėjus mokesčių. Lietuvoje mes turime Juknos kratas, jis buvo Palucko patarėjas, o Ruginienės visuomeninis patarėjas.
Prieš tai mes turėjome Adomo Bužinsko kratas, kuris yra Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius. Dabar mes turime kratas pas Žemaitaitį ir jo politinę bendražygę. Kitaip tariant, mes turime politinį klimatą, sistemą, kuri tiesiog susijusi su baudžiamosiomis bylomis. Krata yra ne šiaip sau dalykas, kuris yra susijęs su administracine teise, partijų finansavimo klausimais, kurie dažnai būna vertinami Vyriausios rinkimų komisijos.
Mes kalbame apie elementarų kriminalą. Šitoje vietoje yra net nusivylimo. Kai kurie žurnalistai rašo, kad apie Žemaitaitį, apie jo ryšius su kriminalu tiek daug buvo kalbėta, kad tas automobilis atrodo smulkmena tame fone.
Kita vertus, mes matome, kad toje pačioje valdančioje koalicijoje nebelieka jokių nei politinių lyderių, nei partijų, kurios nebūtų paliestos baudžiamojo persekiojimo. Aš, pavyzdžiui, labai laukiu, kaip sureaguos socialdemokratai. Ar eilinį kartą užmerks akis, ar bandys kažką keisti, reaguodami į prezidento kritiką?
Lieka valstiečiai, bet jie yra labai maži. Taip, jie turi ministrų pozicijas, bet po Vėgėlės ir Jankūno pasitraukimo, žinoma, kad jų įtaka yra labai menka. Kalbant apie socialdemokratus, Žemaitaitį, tuos pačius demokratus, kurie gali būt kaip alternatyva, mes visur matome dideles teisines problemas.
Beje, Žemaitaitis gindamasis, žinoma, eilinę melagieną pasako, kad turbūt 50 Seimo narių galėtume priskaičiuoti, pas kuriuos darytos kratos. Tai yra visiška nesąmonė ir melas. Tiek jų nėra, bet jų yra labai daug. Kitaip tariant, dabar net kritikuoti sudėtinga, nes vos tiktai tu kalbi apie Žemaitaitį, jis pirštų rodo į bet kurią kitą partiją, į daugelį kitų partijų ir sako: „Kaip man Skvernelis pasakojo, kaip man Paluckas pasakojo, 6 valandą ryto atėjo, telefonus paėmė, tą paėmė.“
Dar vienas dalykas, kuris irgi krenta į akis, tai yra, kai politikai linkę netiksliai komentuoti procesinius veiksmus. Pavyzdžiui, jie sako, kad nieko nerado. Kai pradedi tikslintis, ką vis dėlto rado, tada pradedama skaičiuoti, kiek telefonų, planšečių, kompiuterių, informacinių laikmenų yra paimta. Visa tai dar reikės analizuoti. Kokia informacija bus surasta, mes pamatysime.
Kaip vertinate paskutines kratas?
Aurelijus Veryga neseniai kalbėjo ir juokavo, kad jeigu tą dieną kratų nėra, tai Lietuvoje kažko trūksta arba diena nuėjo veltui. Panašu, kad kažkaip kratų pasipylė pastaruoju metu. Kaip paskutines kratas jūs vertintumėte? Ką jos rodo ir reiškia?
P. Ragauskas: Ką rodo, pasakyti sunku nežinant tiksliai nei ką paėmė, nei kas tose paimtose laikmenose yra. Taip, supratau, kad yra paimtos kažkokios laikmenos, kuriose yra ieškoma dokumentų arba panašių dalykų, kurie fiksuojami elektroniniu būdu.
Aš nežinau, kokie yra tikslūs skaičiai, bet atrodo, kad pusė ar trečdalis Seimo yra kažkur pakibęs, neaišku kur, ir tai iš tikrųjų labai liūdna. Absoliučiai tai vėl turbūt sumažins mūsų atstovaujamosios valdžios kažkokius pasitikėjimo reitingus, kiek ten jų bebuvo. Pačiam ponui Žemaitaičiui tai labai nesmagi istorija.
Iki tol jis, galima sakyti, buvo žodžio laisvas kankinys. Jis turėjo teisinių problemų dėl to, ką sakė, kokią poziciją reiškė. Tam tikroje rinkėjų grupėje, manau, kad tai galėjo turėti atgarsį arba bent jau pateisinimą: „Jis nevogė, jis ne sau, jis nesavanaudis, jisai kitoks, jisai aštrus, jisai karštas.“
Šita vieta jam turbūt yra labai nepatogi ir nemaloni, nes pasirodo, kad jisai yra toks pat kaip kiti, kurie susigundo pinigais ir tai yra apie pinigus. Tai ne teisinis komentaras, o daugiau iš politikos srities – didžiausias laimėtojas šitoje situacijoje be valstiečių yra tas, kas iš valstiečių pasitraukia.
Tai yra ponas Vėgėlė. Jisai kuria naują politinę jėgą. Jisai tikisi kažko ir dabar, jeigu rinkėjų dalis, kuriai svarbu vis dėlto yra nagų į save lenktumas ar nelenktumas, atsitrauktų kažkokiu būdu nuo pono Žemaitaičio, tai štai pono Vėgėlės perspektyvos turbūt didėja.
Nekalbant apie tai, kad yra tam tikra rinkėjų kategorija, kuri kiekvienuose rinkimuose ieško kažko šviežio, naujo, gero. Vien tai būtų privalumas. Tokiame kontekste, be abejo, tai gali keisti atmosferą ir vaizdą, kuris bus artėjančiuose rinkimuose.
Visą „Žinių radijo“ laidą rasite čia: