Gatvės prie Nemuno naudotojų patogumui žadama platinti sankryžą A. Juozapavičiaus prospekte ir todėl biudžeto lėšomis Kauno savivaldybė ketina nupirkti 1860-aisiais pastatytą namą, kurio didžiuma butų priklauso Lietuvos jungtinei metodistų bažnyčiai. O paskui planuojama jį nugriauti, kad atsirastų daugiau ploto įrengti pralaidesnę A. Juozapavičiaus prospekto ir Geležinkelio gatvės sankryžą.
Šio nekilnojamojo turto įsigijimo, panaudojant mokesčių mokėtojų patikėtus išrinktiesiems valdyti miesto viešuosius finansus, klausimas apsvarstytas savivaldybės Tarybos komitetuose. Maža abejonių, kad antradienį vyksiančiame Tarybos posėdyje valdančiųjų „vieningųjų“ balsais sprendimo projektui nebus pritarta.
Į kultūros paveldo sąrašą „nepriimtas“
Ne vienerius metus deklaruodama ypatingą dėmesį saugotiniems, tarpukariu pastatytiems mediniams namams, kaip kultūros vertybei, Kauno miesto savivaldybė skelbiasi netgi skirianti dalį lėšų tokių bei mūrinių statinių atnaujinimui. Ne šiaip sau kauniečių pinigus valdžia mėto „kažkam panorėjus“, o pagal Tarybos patvirtintą specialią programą ir, žinoma, prisilaikydama atitinkamų įstatymų. Taip, pavyzdžiui, finansiškai buvo pagelbėta ir Kauno mero šeimos verslui, atnaujinant „smetoninį“ viešbutį S. Daukanto gatvėje…
Naujienų portalo „Kas vyksta Kaune“ pastebėjimu, jei netyčia paveldinių „medinukų“ dėl programos solidumo (?) kai kada pritrūksta, tai valstybės tarnautojams tereikia labiau pasistengti. Ir tuomet galima sugalvoti, kaip „paskatinti“ tapti galimu istorinių Kauno statinių fasadams tvarkyti programinių lėšų prašytoju kokį naują savininką NT, kuris paveldui nepriklausė, kol jo turtas buvo savivaldybės nuosavybė.
Svarstant apie būsimą (ar politiškai nulemtą?) Kauno miesto savivaldybės pirkinį viename iš Tarybos komitetų, bene pagrindiniame, kuriam labiausiai turėtų rūpėti, kaip racionaliai disponuojama mokesčių mokėtojų sudėto biudžeto lėšomis, įvyko šioks toks netikėtumas. Ekonomikos ir finansų komiteto nariai sprendimo projektui nepritarė. Už jį nebalsavo net trys politikai, tarp kurių buvo ir šio komiteto pirmininkė Ramunė Bičkauskienė, „Vieningo Kauno“ atstovė, savo tiesioginiame darbe „Vičiūnų grupėje“ užimanti vienas iš vadovaujančių pareigų.
Kita iš nepritarusių politikų buvo Vaida Pranarauskaitė iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos. Ji, deja, iš savivaldybės administracijos neišgirdo komiteto posėdyje paaiškinimo, kodėl ties sankryža (maždaug nuo 1860-ųjų) stovintis A. Juozapavičiaus pr. 121 pastatas, kurį Kauno savivaldybė planuoja nupirkus nugriauti, nėra iki šiol pripažintas paveldine kultūros vertybe.
„Buvau nuvažiavusi prie to namo, nufotografavau. Susitikau su Šančių gyventojais. Išklausiau jų nuomones. Išvada aiški: tą namą ne griauti reikia savivaldybės lėšomis, bet skirti pinigų ir jį aptvarkyti, kad žmonėms toliau tarnautų. Juk neturime daug tokių vertingų namų Kaune. O be to, jis nėra pripažintas avariniu“, – po komiteto posėdžio naujienų portalo „Kas vyksta Kaune“ žurnalistei pasakojo V. Pranarauskaitė.
Vaida Pranarauskaitė / R. Tenio nuotr.
Ji, beje, prielaidas apie gresiančią istorinio Šančių medinuko „žūti“ šią savaitę išdėstė ir Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos kultūros ministerijos specialistams. Kartu užduodama ir klausimą, ar jų vertinimu, apie 1860-aisiais pastatytas pastatas nėra saugotinas paveldas.
„Pagalvojus – beprotiškai pikta ir graudu, kad nėra kas šitą viską sustabdytų“
Tai – citata iš Žemųjų Šančių bendruomenės centro, turinčio netoli 13 tūkst. narių, apsikeitimo nuomonėmis „Facebook“ grupėje. Daugiausiai įrašų yra vietos gyventojus į protestus per keletą pastarųjų metų aktyviai telkusia automobiliams skirtos gatvės Nemuno krante tiesimo tema. Kita vertus, jei ne ta gatvė, tai medinis „senolis“ A. Juozapavičiaus prospekte savivaldos viršūnėlėms šiandien nekliūtų…
Kadangi žinome, jog „miesto plėtra“ be atodairos užsiimantis Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, jau ne vienerius metus vengia kalbėtis su gyventojais ir nerengia savivaldybėje jų priėmimų (šventiniai jo kreipimaisi nuo scenos neatstoja nei problemų išklausymo ar abipusiai naudingų sprendimų paieškos, nei gyvo bendravimo), tai siūlomės paviešinti bent dalį kauniečių (šančiškių) „godų“. Turėtų praversti, juk iki naujų savivaldybių tarybų bei merų rinkimų Lietuvoje liko mažiau nei metai…
Tad, prašom, mere, skaitykite, gilinkitės ir ieškokite geriausių būtų, kaip atliepti savo miesto gyventojų lūkesčius. Nebūtinai su visa savivaldybe, kuriai meras vadovauja, bet nors su vienu iš politinių komitetų.
Tarkim, su tuo, kuris šįsyk labiausiai arti temos, – Savivaldos plėtojimo. Kaip nurodo kaunas.lt, šis komitetas turi 4 narius, o du iš jų – Loreta Matijošaitė (pirmininko pavaduotoja) bei Dainius Matijošaitis (žinome, jog pavardžių sutapimas – ne atsitiktinis).
„Šančiuose – Nemuno krantinės išdraskymo etapai… Bet tai kiek dviračių tako išdraskyta, ir kur visas asfaltas išvežtas? Į sąvartynus, – ar tai tvaru, ir iš naujo pilti 5 kartus daugiau asfalto, kurį vėl reiks perasfaltuot n kartų?: – klausia viena iš gyventojų
Medinukas Juožapavičiaus prospekte / R. Tenio nuotr.
„Tik naivus žmogus gali nesuprasti, kam iš tikrųjų reikalinga ši gatvė, ir kodėl taip noriai tvarkoma tariama krantinė (…) Iš miesto biudžeto pinigų bus nutiesta gatvė būsimiems daugiabučiams, kurie netrukus iškils prie Panemunės tilto“, – paaiškina kitas Šančių gyventojas.
„Mero triumfas Šančiuose?“ – retoriškai klausiama dar viename Šančių bendruomenės centro „Facebook“ įraše, kuris baigiamas taip: „…dabar duskim nuo asfalto, nes, matyt, esame verti ir gatvės, ir mero, ir korupcijos mieste“…
Strateginė reikšmė
Anot sprendimo projektą parengusių Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus valstybės tarnautojų, įsigijus savivaldybės nuosavybėn gyvenamajame name A. Juozapavičiaus pr. 121 esančius butus su priklausiniais, „būtų sudarytos sąlygos suformuoti Geležinkelio g. ir A. Juozapavičiaus pr. sankryžos rekonstravimui reikalingą infrastruktūros koridorių ir įgyvendinti Nemuno krantinės Šančiuose rekonstrukcijos sprendinius, užtikrinant efektyvesnį eismo organizavimą, racionalų infrastruktūros išdėstymą ir nuoseklų teritorijos vystymą“.
Projektą lydinčiame Aiškinamajame rašte pasakyta: „Atsižvelgiant į teritorijos strateginę reikšmę ir būtinybę užtikrinti planuojamų susisiekimo infrastruktūros sprendinių įgyvendinimą, sprendimas įsigyti gyvenamajame name A. Juozapavičiaus pr. 121, Kaune, esančius butus su priklausiniais laikytinas proporcinga ir ekonomiškai racionalia priemone viešajam interesui užtikrinti“.
Sankryžai praplėsti reikalingas plotas kaip tik ir bus tas, kurį dabar užima šalia jos stovintis gyvenamosios paskirties pastatas bei jo užimama teritorija.
Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, name A. Juozapavičiaus per. 121 adresu (statybos metai – 1860) yra įregistruoti 7 butai, iš jų penki priklauso juridiniam asmeniui (Lietuvos jungtinei metodistų bažnyčiai), 2 – fiziniams asmenims. Gyvenamasis namas yra 12,55 arų valstybiniame žemės sklype A. Juozapavičiaus pr. 117, kurį patikėjimo teise valdo Kauno miesto savivaldybė.
Politikai perspėjami: jei jie nepritars butų minėtame name įsigijimui, tai „bus apsunkintas infrastruktūros sprendinių įgyvendinimas, arba tai pareikalaus papildomų projektavimo sprendinių, ilgesnių terminų ir didesnių finansinių sąnaudų“.
Medinukas Juožapavičiaus prospekte / R. Tenio nuotr.
Pirkiniui miesto biudžete nestinga lėšų
O nekilnojamojo turto įsigijimo kaina, kai miesto Taryba priims teigiamą sprendimą, „būtų nustatoma atlikus individualų turto vertinimą teisės aktų nustatyta tvarka“. Dėl galutinės kainos būtų deramasi…
Lėšos NT pirkimui galėtų būti naudojamos iš 2026 metų programos „Žemės paėmimas visuomenės poreikiams, nekilnojamojo turto įgijimas Savivaldybės nuosavybėn“.
Dėl sankryžos praplėtimo dokumentų rengimo iki šiol stengėsi ne vienas savivaldybės darbuotojas. Gegužės 8-ąją Miesto tvarkymo skyrius raštu „išreiškė poreikį spręsti Geležinkelio g. ir A. Juozapavičiaus pr. sankryžos rekonstravimo bei tam reikalingo infrastruktūros koridoriaus suformavimo klausimą, įgyvendinant Nemuno krantinės rekonstrukcijos sprendinius“.
Tame rašte nurodyta, kad sankryžos išplėtimui būtinas papildomas žemės plotas. Bet kadangi į planuojamą infrastruktūros koridorių patenka privatus nekilnojamasis turtas, būtina spręsti jo įsigijimo savivaldybės nuosavybėn klausimą.
Nes „pastato vieta planuojamų infrastruktūros sprendinių zonoje turi reikšmės eismo organizavimo, teritorijos funkcionalumo ir infrastruktūros vystymo sprendinių įgyvendinimo galimybėms“.
Kaip dalis Kauno tarybos narių, taip ir nemažai Šančių gyventojų netiki, kad tikrai verta dėl „naujakurių“ gerovės skriausti „senbuvį“ – Šančių medinį pastatą, nušluojant jį nuo žemės paviršiaus. Tačiau, kaip teigia viena iš Žemųjų Šančių bendruomenės centro aktyvių narių, Rita Namikė, „prieš griaunant, jo nesirengiama vertinti, o nenugriovus, gal mero gatvė netilps?“.
O Arūnas Matulis, kurio komentaras buvo adresuotas ir Kauno miesto politikei Arūnas Matulis teigia, kad Kaune tęsiama „medinukų griovimo epopėja“. Pasak jo, „praėjusią savaitę po gyventojų teroro buvo griaunamas 150 metų medinis namas Vaidoto gatvėje. „Kauno švaros“ (miesto savivaldybei pavaldžios įmonės – B.M.) „zonder komanda“ atvažiavo anksčiau išsikėlimo termino, įsilaužė į neiškraustytus namus, sulaužė daiktus, išvogė barus, žoliapjoves, brangius įrankius. Tokia tad miesto gražinimo politika!“, – piktinasi kaunietis.
Tačiau kitame „Facebook“ grupės įraše konstatuojama, kad „šiuo metu gatvės projektas sustabdytas, ir tik jei naujai išrinks Matijošaitį, bus atnaujintas. Tuomet atsiranda viltis, kad gatvės krantinėje projektas dar gali virsti į pėsčiųjų tako projektą, ir bus atsodinta gamta. Jei tik rinkimus laimėtų kokia Žaliųjų partija, tai tikrai miestas atsigautų nuo perdėto betono ir asfalto, būtų atkurta miesto gamta“.
…Ką čia bepridursi, nebent tai, kad nauji mero bei Kauno tarybos rinkimai (kaip ir kitose Lietuvos savivaldybėse) vyks tik 2027 metų kovo pradžioje, tiksli data dar nepaskelbta. Bet jei ir sustojo gatvės tiesimo Nemuno pakrantėje Šančiuose darbai, tai nebent dėl to kliuvinio – sankryžą praplatinti tos gatvės būsimiems ratuotiems naudotojams trukdančio senutėlio medinio pastato A. Juozapavičiaus pr. 121.