Energetikos bendrovės „Ignitis grupė“ inovacijų vystymo vadovas Karolis Mirinavičius „LinkedIn“ paskyroje pasidalijo pažįstamo patirtimi, kuri atskleidė, kad įmonės „JUDU“ taikoma rinkliava už pažeidimus gali būti reikšmingai didesnė nei tikroji bauda.

„Turbūt kartais pasitaiko visiems – kažkur atvyksti ir nepiktybiškai, bet užmiršti programėlėje įjungti parkavimą. Taip atsitiko ir vienam pažįstamam.

Ypač aktualu važiuojantiems elektromobiliais, kai taip įvyksta dėl ankstesnio įpročio parkuotis nemokamai. Dabar elektromobiliams mėlynojoje zonoje taip pat taikoma rinkliava“,– istoriją pradėjo K. Mirinavičius.

Jo teigimu, „JUDU“ nustatyta rinkliava už pažeidimus raudonojoje zonoje siekia 35 Eur, mėlynojoje – kone triskart daugiau, 96 Eur.

„Gaunate ryškų geltoną lapelį, keliantį gėdos jausmą ir skubinantį per nustatytą terminą sumokėti rinkliavą. Pasak „JUDU“ atstovo, šias rinkliavas iškart apmoka 70 proc. gavusiųjų pranešimus. Kas nutinka rinkliavos neapmokėjus?

Neapmokėjus rinkliavos (geltono lapelio) duomenys tiesiog keliauja Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, kuri skiria tikrąją baudą. Ji, Administracinių nusižengimų kodekso tvarka (418 str.), dėmesio – nuo 20 Eur iki 40 Eur. Pakartoninai nusižengus – nuo 40 Eur iki 100 Eur“, – palygino jis.

Įrašo autorius pastebi, kad savivaldybės skirta bauda, lyginant su „JUDU“ taikomais tarifais, yra išties nedidelė. Tačiau, anot K. Mirinavičiaus, net ir pirmąjį kartą nusižengusius „JUDU“ skatina nedelsiant susimokėti 35 Eur arba 96 Eur – priklausomai nuo to, kurioje zonoje pažeidimas padarytas.

„Tad už pažeidimą paskubėję sumokėti „JUDU“ rinkliavą, o ne administracinę baudą, permokėti galite iki 76 Eur.

Iš tikrųjų daugeliui mūsų turbūt negaila papildomai investuoti į savo miesto gerbūvį ir geresnį susisiekimą, tačiau padiskutuokime – ar tokie „JUDU“ veikimo būdai yra etiški? Ar vilniečiai ir miesto svečiai tokiu būdu nėra apgaunami bei suklaidinami prašant didesnio mokesčio nei nustatyta bauda?“ – klausimus kėlė įrašo autorius.

„Skauda dar labiau“

Įraše nupasakota sistema komentarų skiltyje sukėlė nemažai nepasitenkimo. Vilniaus gyventojai pastebėjo, kad tai netgi gali sumažinti sostinės patrauklumą tiems, kurie atvyksta iš kitų miestų.

„Vilniaus vairuotojams, kurie žino baudų dydžius, susigaudyti yra šiek tiek lengviau. Bet kaip tokį galvosūkį išnarplioti žmonėms iš regionų, kurie į sostinę atvyksta vos kelis kartus per metus? 96 Eur bauda tokiu atveju gali iškart koreguoti planus ir atbaidyti nuo tolesnių kelionių į Vilnių“, – įžvalgomis dalijosi vieno iš komentarų autorius.

O kita „LinkedIn“ vartotoja prisiminė savo paskutinę patirtį, kai penkios minutės jai kainavo 96 Eur.

„Visai neseniai prisiparkavau „15 minučių nemokamai“ stovėjimo vietoje prie mokyklos. Kol susižvejojau vaiką (daugiausiai penkios minutės), jau kontrolierius buvo palikęs dovanėlę. Matyt, stebėjo kažkur iš už kampo, laukė, kol nueisiu.

Pasirodo, reikia palikti raštelį su laiku, kada prisiparkavai. „Ponia, pasikartokite KET taisykles“ – taip paaiškino „JUDU“ darbuotojas. Labai skaudėjo mokėti 96 Eur, dabar skauda dar labiau, sužinojus, kiek permokėta“ – neslėpė ji.

Panaši istorija kiek anksčiau skelbta ir naujienų portale Lrytas – parkavimo laikmatį aktyvuoti pamiršusi vilnietė buvo įpareigota susimokėti 96 Eur rinkliavos mokestį už stovėjimą. Ji neslėpė, kad tokia suma skaudžiai kerta per kišenę, ir netgi domėjosi galimybe skųsti „JUDU“ rinkliavą, mat nežinojo, kad jos gali ir nemokėti.Asociatyvi nuotr. Sostinės gyventojai pasigedo aiškumo ir pasijuto permokantys už situacijas, į kurias papuola ne piktų kėslų vedini.<br>T.Bauro nuotr. Daugiau nuotraukų (5) Asociatyvi nuotr. Sostinės gyventojai pasigedo aiškumo ir pasijuto permokantys už situacijas, į kurias papuola ne piktų kėslų vedini.
T.Bauro nuotr.

O kai kuriems „JUDU“ taikoma praktika pasirodė gera.

„Kadangi pasitaiko nepiktybinių arba piktybinių parkingo mokesčio nemokėtojų, „JUDU“ turi išlaikyti kontrolierius, jų techniką, automobilius ir pan. Taigi, manau, jų pasiūlymas prie to prisidėti susimokant rinkliavą yra geras, nes gali išlaikyti kontrolės funkciją iš to tų rinkliavų biudžeto, o parkavimo eurus kreipti į infrastruktūros gerinimą“, – samprotavo vienas „LinkedIn“ komentatorius.

Kodėl baudos geriau neužsitraukti?

Dėl komentaro Lrytas kreipėsi į pačią „JUDU“. Įmonės parkavimo paslaugų organizavimo skyriaus vadovas Donatas Dirginčius atkreipė dėmesį, kad šioje situacijoje svarbu suprasti, kuo skiriasi dienos rinkliava ir administracinė bauda.

„Suprantame, kad gyvenimo ritmas mieste kartais nulemia situacijas, kai nesąmoningai pamirštama apmokėti stovėjimą. Tokiais atvejais išrašomas vadinamasis geltonasis lapelis – pranešimas apie pažeidimą ir raginimas per septynias kalendorines dienas sumokėti nustatyto dydžio dienos rinkliavą.

Dienos rinkliava yra galimybė situaciją išspręsti greičiau ir paprasčiau, nepradedant administracinio nusižengimo procedūros. Jei nustatyto dydžio dienos rinkliava sumokama per 7 kalendorines dienas, pažeidimas laikomas išspręstu ir asmeniui nėra taikoma administracinė atsakomybė“, – aiškino jis.

Nesusimokėjus už stovėjimą taikomas visos dienos konkrečios zonos tarifas.

„Pavyzdžiui, nesusimokėjus už stovėjimą mėlynojoje zonoje, kur taikomas 4 Eur/val. tarifas ir apmokestinimas galioja visą parą, dienos rinkliavos dydis sudaro 96 Eur (24 val. × 4 Eur). Raudonojoje zonoje dienos rinkliava siekia 35 Eur, geltonojoje – 12 Eur, žaliojoje ir baltojoje – po 5 Eur“, – dydžius išanalizavo D. Dirginčius.

Jeigu dienos rinkliava nesumokama per nustatytą septynių dienų terminą, savivaldybei perduotas pranešimas apie pažeidimą tampa administraciniu nusižengimu.

Pirmą kartą nusižengusiems asmenims paprastai skiriama minimali bauda, tačiau pakartotinių pažeidimų atveju baudų dydžiai didėja ir gali siekti iki 100 Eur.

Tačiau D. Dirginčius atkreipė dėmesį, kad administracinis nusižengimas reiškia kur kas daugiau nei piniginę baudą.

„Toks pažeidimas yra fiksuojamas kaip administracinis nusižengimas, todėl vienerius metus toks pats pažeidimas laikomas pakartotiniu, o ateityje gali būti taikomos didesnės baudos ar nebetaikomos tam tikros įstatyme numatytos lengvatos.

Siekiant išvengti tokių situacijų, vairuotojai raginami iš anksto pasirūpinti stovėjimo apmokėjimu – tai galima patogiai atlikti parkomatuose arba naudojantis mobiliąja programėle „m.Parking“, – komentavo „JUDU“ atstovas.