2016-ųjų Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse daugiakovės auksą iškovojusi buvusi gimnastė apsilankė savo tėvo gimtinėje Bangladeše, o kelionėje ją lydėjo sporto žurnalistas ir vaizdo turinio kūrėjas Viktoras Kravčenka.
Jis parengė daugiau nei valandos ilgio siužetą, kuriame – ir atviri pokalbiai apie politinę situaciją Rusijoje.
Tiksliau, ne visiškai atviri.
M. Mamun teigė negalinti į filmavimo kamerą kalbėti „be filtro“.
„Galbūt šitai turėsite iškirpti, bet aš svajoju apie tai, kad greičiau pasibaigtų karas. Svajoju visa širdimi. Mūsų šalyje tai, kas vyksta, nelaikoma siaubu, veikiau – norma“, – sakė 30-metė buvusi sportininkė.
Perklausta, ar nori, kad ši tema būtų palikta už kadro, M. Mamun persigalvojo.
„Ne, nenoriu. Bet aš gyvenu Maskvoje, ten – visa mano šeima. Jaučiuosi siaubingai dėl to, jog bijau garsiai kalbėti net apie pačius elementariausius žmogiškus troškimus. Numanau, kad dėl to man gresia pasekmės.
Bet aš svajoju apie laisvę – asmeninę ir apskritai. Svajoju apie žodžio laisvę, apie karo pabaigą, apie tai, jog nebereikėtų kiekvieną dieną matyti tų siaubingų naujienų apie naujas žūtis.
Rusijoje aš nesijaučiu saugi – veikiau priešingai. Jaučiu, kad teisėsaugos struktūros nėra mano pusėje. Kai pamatau pareigūnus, išsigąstu, bijau, kad jie prie manęs neprikibtų. Nors tam ir nėra jokios priežasties, viduje vis tiek jautiesi tarsi kažkuo nusikaltęs. Tai – baisu, nekenčiu šio jausmo. Bet patiriu jį kiekvieną sykį pamačiusi uniformuotą žmogų“, – emocingai kalbėjo M. Mamun.
Ji jautriai reaguoja į Rusijoje griežtėjančią socialinių tinklų cenzūrą – blokuojamos kone visos populiariausios platformos.
M. Mamun nesuvokiama, jog dėl to visuomenė bruzda menkai.
„Įsivaizduokite, Maskvos centre žmonės negali naudotis internetu. Nekalbu apie kitus regionus, kur tai įvyko dar anksčiau. Kai kuriais atvejais neveikia net mobilusis ryšys. Taip neturi būti.
Šitas prisitaikymas mane baugina. Baisu, kaip greitai žmonės priėmė šitas taisykles. Tai – net ne konformizmas, tai – nuolankumas, bailumas, pasidavimas manipuliacijai. Negaliu pakęsti, kai žmonės sako: „užblokavo „Youtube“, ir bala nematė, vis tiek jo nežiūriu“.
Savaime aišku, nenori – nežiūri. Bet pasirinkimo teisė privalo būti. Nejau jie nesupranta, kad rytoj kažkas galbūt bus panašiai atimta ir iš jų? Norėčiau ir daugiau pasakyti, bet net būdama čia, Bangladeše, negaliu…“ – atsiduso buvusi meninės gimnastikos asė.
Ji tvirtino vieną dieną sulaukusi savo šešiamečio sūnaus klausimo, kodėl „mes vis dar čia, kodėl neišvažiuojame“.
„Aš noriu čia gyventi, aš nenoriu išvažiuoti. Leiskite paklausti: kokią teisę turite atimti iš manęs mano tėvynę? Jau ir taip daug atėmėte: ateitį, galimybes, laisvę…
Kol kas dar jaučiu, kad padėtį vis dar įmanoma pakeisti. Bet mes net neapgalvojome tokio varianto“, – nusivylimo neslėpė M. Mamun.
Garsiosios trenerės Irinos Viner, kuri ugdė ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino mylimąja ilgus metus laikytą Aliną Kabajevą, auklėtinė iš sporto pasitraukė būdama 22-ejų – netrukus po triumfo Rio de Žaneire.
Per karjerą ji laimėjo 14 pasaulio ir 9 Europos pirmenybių medalius.