Jų vertinimu, karo baigtis bus nuspręsta prie derybų stalo, nes situacija fronte pateko į aklavietę, o fronto linija beveik nesikeičia jau daugiau nei dvejus metus. Kaip kompromiso su Rusija dalį, „JPMorgan“ nuomone, Ukraina gali būti priversta sutikti su neutralitetu bei kariuomenės dydžio ir galimybių apribojimais. Maskva tokią baigtį galėtų pateikti kaip savo pergalę, nors ir nepasiektų visiškos Ukrainos kapituliacijos.
„JPMorgan“ mano, kad Ukrainai teks nueiti panašų kelią kaip Suomijai po karo su SSRS: ji neteko apie 10 proc. teritorijos, tačiau išsaugojo demokratinę sistemą, rinkos ekonomiką ir ryšius su Vakarais, vengdama tiesioginės konfrontacijos su kaimynine valstybe. Kyjivui tai reikštų integraciją į Europos Sąjungą pamažu ir galbūt į NATO, nors iš pradžių ir be visavertės apsaugos pagal 5-ąjį NATO straipsnį.
Prieš metus „JPMorgan“ analitikai pagrindiniu Ukrainos scenarijumi laikė „Sakartvelo scenarijų“, juo remiantis šalis pamažu grįžtų į Kremliaus įtaką. Tokios raidos tikimybė tuomet buvo vertinama 50 proc. Dabar bankas reikšmingai pakeitė prognozę: „Suomijos scenarijaus“ tikimybė vertinama 50 proc., „Sakartvelo“ – 30 proc., „Izraelio“ scenarijaus – 10 proc., o „Pietų Korėjos“ ir „Baltarusijos“ modelių – po 5 proc.
„JPMorgan“ sakė, kad prognozės pasikeitimą pirmiausia lėmė sustiprėjusi Europos parama Kyjivui. Kai 2025 m. JAV karinė pagalba beveik visiškai sumažėjo, Europa padidino paramą Ukrainai, palyginti su 2022–2024 m. vidurkiu. Dėl to bendras paramos mastas 2025 m. išliko beveik toks pats. Europos Sąjunga atvėrė 90 mlrd. eurų paskolą Ukrainai, o Tarptautinis valiutos fondas pradėjo skirti 8,1 mlrd. JAV dolerių kreditą trumpalaikiam biudžeto deficitui padengti.
„JPMorgan“ teigė, kad Ukrainos biudžeto deficitas 2026 m. sieks apie 50 mlrd. JAV dolerių, tačiau neįskaičiuojant visų karo išlaidų. Ukrainos atstatymo kainą bankas vertina beveik 600 mlrd. JAV dolerių per artimiausią dešimtmetį. Ataskaitoje pabrėžiama, kad tai beveik tris kartus perkopia dabartinį Ukrainos metinį BVP (190 mlrd. JAV dolerių).
„Sakartvelo scenarijaus“ tikimybę bankas vertina 30 proc. Jis reikštų Vakarų paramos silpnėjimą pamažu, užsitęsusį nestabilumą ir galimą Ukrainos dreifą atgal į Rusijos įtaką be oficialios kapituliacijos. „JPMorgan“ taip pat manė, kad mažai tikėtinas yra „Pietų Korėjos scenarijus“, numatantis pilnavertes JAV saugumo garantijas ir Vakarų karių dislokavimą Ukrainoje. Jo tikimybė vertinama vos 5 proc. Blogiausiu variantu bankas laiko „Baltarusijos scenarijų“, taip pat 5 proc. tikimybę, kai Ukraina faktiškai tampa nuo Maskvos priklausoma valstybe.
Ataskaitoje taip pat teigiama, kad Rusija yra suinteresuota sudaryti susitarimą esant dabartinei JAV administracijai. „JPMorgan“ manė, kad Maskva dabartinę Vašingtono poziciją vertina kaip sau palankesnę dėl JAV nenoro svarstyti Ukrainos narystės NATO ir pasirengimo spausti Kyjivą teritorinėms nuolaidoms.
Per pastaruosius metus, kaip nurodė banko analitikai, Rusija užėmė tik apie 0,8 proc. Ukrainos teritorijos, patirdama maždaug 35 tūkst. nuostolių per mėnesį. Nuo 2022 m. pabaigos Rusijos pajėgos padidino kontroliuojamą teritoriją maždaug 1,5 proc. Bendrus Rusijos nuostolius analitikai vertina apie 325 tūkst. žuvusiųjų ir 875 tūkst. sužeistųjų. Ataskaitos autoriai man, kad konflikto baigtį dabar lems ne tiek situacija fronte, o diplomatinių, finansinių ir karinių veiksnių derinys. Pabrėžiama, kad bet koks konflikto sureguliavimas beveik neabejotinai lems dalinį sankcijų Rusijai sušvelninimą.