Lietuvoje vairuotojai techninės apžiūros stotyse vis dar bando „susitarti“. Tai, kad užfiksuoti 134 bandymai duoti kyšį, dar neparodo viso korupcijos masto.
„Kai pradėjome iniciatyvą perspėti vairuotojus, kad jie taip nedarytų, per metus fiksuodavome apie 2000 galimos korupcijos atvejų. Vienareikšmiškai pasakyti, kad kažkas kardinaliai pasikeitė – sunku, nes apie 68 proc. žmonių mano, kad kyšis yra problemos sprendimas.
Pagrindinė to priežastis – žmonės važinėja su automobiliais, kurių likutinė vertė yra neišpasakytai maža. Jis, pavyzdžiui, kainuoja tūkstantį, o jį sutvarkyti kainuoja 500 eurų – nėra racionalu investuoti ir tada žmonės pradeda ieškoti sprendimų“, – LNK studijoje dėstė R. Gabartas.
Anot jo, tuomet bandoma nusipirkti problemos sprendimo būdą, tačiau šiuo metu jis yra tapęs slapčiau vykstančiu reikalu. Mažai kyšių siūloma tiesiogiai.
„Paskutinius 10 metų skiriama korupcijos prevencijai. Visose stotyse yra kameros, kai kurios įmonės naudoja ir kūno kameras. Visi dalykai yra filmuojami ir primityvių: „va, imk ir nematyk“ – beveik nebūna.
Kai fiksuojamas galimas korupcijos atvejis ir rezultatų kortelėje pažymima, kad žmogus bandė siūlyti kyšį, tai dažniausiai būna užuominos: „pažiūrėk porankyje“, „po skudurėliu“. O tais atvejais, kurie iškyla į viešą erdvę, kad yra susitarimai, tai jie greičiausiai vyksta ne techninės apžiūros stotyse. Tam turbūt yra kavinės, degalinės, kiti dalykai, kuriuos sunku susekti“, – aiškino R. Gabartas.
Pašnekovo teigimu, vieni iš dažnesnių trūkumų, kuriuos yra sąlyginai brangu panaikinti – elektronikos gedimai, pavyzdžiui, prietaisų skydelyje užsižiebusi ABS lemputė. Tuomet imamasi įvairių gudrybių, kaip ją užtrumpinti, kad nedegtų, bet ne sutvarkyti patį gedimą.
„Žmonės mano, kad kažkoks neveikiantis agregatas yra smulkmena, bet tai nėra smulkmena“, – priduria R. Gabartas.
Jis negalėjo apibūdinti kyšininko portreto, tačiau mąstė, kad greičiausiai tai būtų ne itin aukštas pajamas gaunantis ir su senu automobiliu važinėjantis asmuo.
Socialiniame tinkle „Facebook“ asociacija „Transeksta“ taip pat pasidalijo įrašu šia tema. Jame priduriama, kad užfiksavus bandymą duoti kyšį, lieka įrašas sistemoje – pažyma matoma visose TA stotyse, todėl kiekvieno kito patikrinimo metu tam bus skiriamas papildomas dėmesys. Tą akcentavo ir R. Gabartas.
„Kai protokole atsiranda galimos korupcijos įrašas, techninė apžiūra neįveikiama, o kai atvažiuoja kitą kartą, susitvarkius automobilį, kitas kontrolierius mato, kad buvo bandoma sukčiauti ir vairuotojas teigiamą išvadą gauna tik tuomet, kai buvę trūkumai yra nufotografuojami ir nustatoma, kad yra sutvarkyti“, – pridūrė asociacijos atstovas.
Savo įraše „Transeksta“ taip pat pasidalijo nuotrauka su prierašu: „Dėl tokių trūkumų vairuotojai bando papirkti kontrolierių“. Joje aiškiai matyti oksidacijos procesų paveikta automobilio stabdžių sistema – surūdiję stabdžių diskai ir suportai. Tai turi tiesioginę įtaką automobilio saugumui.