Kilo sąmyšis

Kaip jau rašyta, ši tragedija, kokios Kauno autobusų stotyje dar nėra buvę, įvyko pernykštės rugpjūčio 17-osios vidurdienį – apie 11 val. Remiantis tos paros policijos suvestinėmis, keleivinis mikroautobusas „Mercedes-Benz“, vairuojamas vyro, gimusio 1961 m., važiuodamas atbuline eiga, kliudė pėsčiąją, gimusią 1936 m.

Nors Bendrajam pagalbos centrui tada pranešta, kad partrenkta moteris yra prispausta, į įvykio vietą atskubėję specialiųjų tarnybų atstovai buvo linkę patikslinti, kad nelaimėlės jiems traukti iš po mikroautobuso nereikėjo. Ji rasta gulinti prie galinio mikroautobuso rato – nors ir sužalotomis kojomis, tačiau sąmoninga.

Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos suvestinė tada pranešė, kad ugniagesiai gelbėtojai tik padėjo pirmiems į įvykio vietą suskubusiems greitosios medikams užkelti nukentėjusiąją ant neštuvų ir nunešti iki greitosios pagalbos automobilio. Atvykus policijos pareigūnams, senolė jau buvo išvežta į Kauno klinikas, kur jai buvo konstatuoti daugybiniai sužalojimai. Turėti galvoje patirti lūžiai.

Vienas kartas nemelavo

Kitą dieną po įvykio portalo kauno.diena.lt kalbinta Kauno autobusų stoties vadovė Laima Pakusienė patikslino, kad senolę sužalojusio mikroautobuso vairuotojas turėjo išvykti savo maršrutu „Kaunas-Vilnius“ 11 val. Ir, remiantis vaizdo kamerų įrašais, jis nukentėjusiosios nematė, nes ši, išėjusi iš Autobusų stoties pastato, panašu, kad savo namų link, nes portalo duomenimis, gyveno Ramybės parko prieigose, praėjusi pro mikroautobusą, prieš pat nelaimę netikėtai užėjo už jo galo. Kodėl, neaišku.

Apie tai, kas netrukus įvyko, Bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta 11.02 val.

Anot Kauno autobusų stoties vadovės, nors taip neatsargiai elgiasi dauguma į jų pastate esančią „Rimi“ parduotuvę ir iš jos kelią trumpinančių aplinkinių gyventojų bei netoliese esančios Vinco Kudirkos progimnazijos moksleivių, per tuos aštuonerius metus, kai renovuota Kauno autobusų stotis, tokios nelaimės dar nebuvo. Kaip ir senojoje Kauno autobusų stotyje, kuriai pašnekovė vadovauja jau seniai.

Tragiška atomazga

Portalo kauno.diena.lt žiniomis, iš sunkiai sužalotos senolės krepšio tada taip pat pabiro pirkiniai.

Įvykusią tragediją įamžino ne tik Autobusų stoties vaizdo kameros, bet ir autobusų, laukusių savo išvykimo laiko, vaizdo registratoriai. Kai kurie iš pastarųjų įrašų buvo publikuoti viešai. Tiesa, panašu, kad tik ta jų dalis, kuri nebuvo reikšminga pradėtam ikiteisminiam tyrimui.

O šis, portalo kauno.diena.lt žiniomis, jau už kelių dienų dėl nukentėjusiosios sveikatos būklės buvo perduotas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybai. Galiausiai sulaukta pranešimo, kad rugsėjo 12-ąją, t.y. praėjus beveik mėnesiui po įvykio, 89-erių metų senolė mirė.

Po tokios įvykių sekos ją sužalojusiam UAB „Tolimojo keleivinio transporto kompanijos – TOKS“, įsikūrusios Vilniuje, mikroautobuso vairuotojui Tadeušui Baidanui, kuris – taip pat vilnietis, pareikštas įtarimas, vėliau virtęs ir kaltinimu, dėl Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimo, sukėlusio eismo įvykį, per kurį žuvo žmogus, už ką gresia laisvės atėmimas iki septynerių metų.

Kaltinime cituojamos KET

Minėtas T. Baidanui pareikštas kaltinimas grindžiamas KET 27-uoju punktu, kuris teigia, kad, važiuodamas atbulas, vairuotojas visais atvejais turi praleisti pėsčiąjį. Ikiteisminiam tyrimui vadovavusio prokuroro įsitikinimu, butent šis T. Baidano padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas lėmė senolės žūtį.

Teismo medicinos ekspertai, nustatę, kad jai buvo pervažiuotos kojos, konstatavo ir tiesioginį priežastinį traumų, patirtų eismo įvykio metu, ryšį su senolės mirtimi.

Nustatyta, kad tai įvyko, jai grįžtant apsipirkus Autobusų stoties pastate esančioje parduotuvėje „Rimi“.

Nukentėjusiaisiais šioje byloje yra pripažinti trys asmenys – žuvusiosios anūkė su proanūkiais, vienas kurių – nepilnametis, kitas – mažametis. Tačiau perduodant bylą teismui, joje buvo pareikštas tik 17 139 eurų Valstybinės ligonių kasos ieškinys už senolės gydymą.

Lemtingas kuriozas

Šią savaitę subliuško ir antras bandymas atversti šią bylą. Po to, kai kovo pabaigoje T. Baidano advokatė paprašė teismo atidėti planuotą pirmą posėdį, nes tik išvakarėse sudarė sutartį su savo ginamuoju ir nespėjo susipažinti su bylos medžiaga.

Susirinkus į antrą bandymą atversti šią bylą, T. Baidano advokatė vėl teigė, kad pradėti šio teismo proceso negalima, nes jos ginamasis tik prieš pat posėdį iš prokuroro gavo kaltinamąjį aktą, o su šiuo susipažinti, kad galėtų gintis, reikia laiko.

Aiškinantis, kas atsitiko, paaiškėjo kuriozinė situacija. Teisiamasis, neslėpęs, kad „nedraugauja su elektronika“, teigė, jog atsiuntus jam kaltinamąjį aktą elektroniniu paštu, jis negalėjo šio atsidaryti.

Prokuroras, siuntęs T. Baidanui kaltinamąjį aktą minėtu būdu, akcentavo, kad teisiamasis sutiko jį gauti elektroniniu paštu ir nurodė šio adresą. Be to, anot prokuroro, tą pačią dieną jis T. Baidanui paskambino ir telefonu bei pasiteiravo, ar šis kaltinamąjį aktą gavo. Buvo atsakyta, kad taip, bet negali jo atsidaryti. Tada prokuroras teigė pasiūlęs T. Baidanui, jeigu šiam reikės jo pagalbos, su juo susisiekti. Nors to padaryta nebuvo, vykdamas į teismo posėdį, prokuroras, dėl viso pikto, pasiėmė ir popierinį kaltinamojo akto variantą. O paaiškėjus, kad T. Baidanas jo elektroniniame pašte taip ir netsidarė, įteikė teisiamajam šią popierinę kopiją.

Ieškinius pareiškė ir nukentėjusieji

Prokuroras buvo linkęs teigti, kad mato kitą priežastį dėl kurios ir vėl negalima pradėti bylos nagrinėjimo – nukentėjusiosios teismui pateiktą ieškinį dėl prašomos neturtinės žalos jai ir jos vaikams atlyginimo, kuris adresuotas ir teisiamajam, ir draudimo bendrovei, kurioje buvo apdraustas mikroautobusas. O tai reiškia, kad civiliniu atsakovu turi būti pripažinta ir draudimo bendrovė, kurios atstovas šiandien kviestas į posėdį nebuvo.

Teisėjui konstatavus, kad bylos negalima pradėti nagrinėti ir dėl to, jog teisiamojo laiku ir tinkama forma nepasiekė kaltinamasis aktas, ir dėl to, kad šiandien neatvyko civilinio atsakovo – draudikų bendrovės atstovas, kitas jos posėdis paskirtas birželio viduryje.

Žuvusioji vairuotojo nekaltino?

Portalas kauno.diena.lt po tokios įvykių sekos pakalbino ir teisiamąjį, ir velionės anūkę.

T. Baidanas teigė, kad nelaimė įvyko, nes jis, išvažiuodamas iš sustojimo vietos atbulas, žuvusiosios nematė. Jam į pagalbą atėjo advokatė, akcentuodama, kad kaltinamajame akte nurodytas Kelių eismo taisyklių punktas, kurį esą pažeidė jos ginamasis, teigia, jog vairuotojas, prieš važiuodamas atbulas, turi įsitikinti, ar tai saugu. O šiuo atveju, anot advokatės, jis nesitikėjo, kad važiuojamoje Autobusų stoties dalyje, kuria draudžiama vaikščioti pėstiesiems, gali būti žmogus.

Pats teisiamasis portalui kauno.diena.lt pasakojo, kad įvykus nelaimei, jis dar bendravo su sąmonės nepraradusia sužalotąja. Ir ši, esą girdint keliolikai į įvykio vietą subėgusių žmonių, sakė, kad vairuotojas – nekaltas. Anot T. Baidano, tada jo keleiviais buvo septyni užsieniečiai – baltarusiai bei ukrainiečiai, skubėję į Vilnių, kur turėjo persėsti į kitą autobusą.

Smūgiai į nugarą

Be to, T. Baidanas liejo širdgėlą, kad po šio įvykio „TOKS“ administracijos buvo atleistas iš darbo, kaip teigta dokumentuose, „darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės“, išmokant jam tik paskutinį atlyginimą. Ir nors jis bandė ieškoti užtarimo Darbo ginčų komisijoje, ten pagalbos nesulaukė, teigiant, kad tokiais atvejais teisybę gali rasti tik Seimo nariai. Nors darbdaviui juo atsikratant, ikiteisminis tyrimas, kuris dar galėjo būti nutrauktas, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą arba susitaikius su nukentėjusiaisiais, dar buvo nebaigtas, nes pastariesiems, tiksliau – velionės anūkei, neužteko to, ką gavo iš draudikų. O dabar pastaroji pateikė teismui bendrą 63 tūkst. eurų ieškinį dėl pačios bei jos vaikų patirtos neturtinės žalos, kurią prašo priteisti iš draudikų ir iš jo.

Po minėto atleidimo iš darbo T. Baidanui pavyko įsidarbinti Vilniaus rajono autobusų parke vairuotoju-ekspeditoriumi.

Žuvusiosios anūkė, savo ruožtu, portalui kauno.diena.lt su ašaromis akyse teigė, kad močiutė buvo vienintelė likus jos artimoji, prieš septynerius metus mirus mamai. Be to, ji vaikystėje pas močiutę gyveno. O dabar kvietė ją gyventi pas save, bet močiutė pas ją nesikraustė. Nepaisant to, ji šia iki pat tragedijos rūpinosi.