Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai išnagrinėjo ginčą dėl testamento, kuriuo sunkiai sirgęs vyras visą turtą paliko ne dukrai Ingai, o ilgametei gyvenimo draugei Giedrei ir jos sūnui Jonui.

Dukra teisme įrodinėjo, kad tėvas dėl ligos ir vaistų negalėjo suprasti savo veiksmų, tačiau teismas jos ieškinį atmetė.

Dukra prašė panaikinti testamentą

Bylos duomenimis, Gintaras 2024 m. gruodžio 4 d. sudarė testamentą, kuriuo transporto priemonę, pinigines lėšas, indėlius ir kitas išmokas paliko Giedrei, o likusį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą lygiomis dalimis – Giedrei ir Jonui.

Po tėvo mirties Inga kreipėsi į notarę dėl palikimo priėmimo, tačiau sužinojo, kad yra sudarytas testamentas. Moteris teigė esanti vienintelė tėvo dukra ir pirmos eilės įpėdinė.

Ieškovė aiškino, kad tėvas sirgo IV stadijos onkologine liga, buvo fiziškai išsekęs, vartojo vaistus, jam buvo taikoma chemoterapija. Ji tvirtino, kad tokiomis aplinkybėmis tėvas negalėjo savarankiškai išreikšti savo valios.

„Man nesuprantama, kodėl prieš mirtį, sunkiai sirgdamas tėvas parašė testamentą“, – teisme dvejojo Inga.

Inga nurodė, kad gyveno Vokietijoje, tačiau ryšys su tėvu, jos teigimu, buvo išlikęs. Ji aiškino, kad tėvas anksčiau buvo sakęs, jog po mirties butas liks jai.

Moteris taip pat teigė, kad tėvu daugiausia rūpinosi jo sesuo Laima – veždavo pas gydytojus, padėdavo tvarkyti gydymo reikalus, vaistus ir buities klausimus.

Ieškovė pabrėžė, kad jei testamentas būtų buvęs surašytas tėvo seseriai, ji tam nebūtų prieštaravusi. Tačiau jai kilo įtarimų, kodėl turtas paliktas giminystės ryšiais nesusijusiems asmenims.

Atsakovė kalbėjo apie 23 metų ryšį

Atsakovė Giedrė su ieškiniu nesutiko. Ji teisme aiškino, kad su Gintaru kartu gyveno nuo 2002 m., vedė bendrą ūkį, mokėjo mokesčius, rūpinosi jo buitimi ir sveikata.

Moteris tikino, kad Inga su tėvu beveik nebendravo, jo nelankė ir jo gyvenimo iš arti nepažinojo: „Aš su juo gyvenau nuo 2002 m., mes vienas kitu rūpinomės. Gintaras pats nusprendė sudaryti testamentą. Net siūliau jam turtą palikti dukrai ar seseriai, tačiau jis atsakė, kad turtą nori palikti tiems, kurie buvo šalia.“

Jonas teisme nurodė, kad Gintarą pažinojo apie 23 metus, su juo artimai bendravo, padėdavo buityje, kartu leisdavo laiką. Jis tvirtino nežinojęs apie testamento sąlygas iki pat Gintaro mirties.

Notarė abejonių neturėjo

Svarbią reikšmę byloje turėjo testamentą tvirtinusios notarės paaiškinimai. Ji teismui nurodė, kad Gintaras į kabinetą atėjo vienas, pats paaiškino savo valią ir sumokėjo už testamento sudarymą.

Notarė patvirtino mačiusi, kad vyras yra ligotas, tačiau abejonių dėl jo adekvatumo jai nekilo: „Jis buvo ligotas ir sublogęs, tačiau bendraujantis ir adekvatus.“

Pasak notarės, Gintaras paaiškino, kad dukra gyvena Vokietijoje ir su ja mažai bendrauja, todėl turtą nori palikti tiems, kurie yra arčiausiai.

Ekspertai vertino sveikatos būklę

Byloje buvo paskirta pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė. Ekspertai nustatė, kad testamento sudarymo metu Gintaras buvo fiziškai išsekęs, psichologiškai pavargęs, sunkios somatinės būklės, tačiau tikėtinai galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.

Ekspertas teisme paaiškino, kad duomenų apie sunkų psichikos sutrikimą, psichozę ar medikamentų šalutinį poveikį, dėl kurio vyras būtų negalėjęs suvokti savo veiksmų, byloje nebuvo.

Teismas taip pat vertino slaugytojos, šeimos gydytojos, kaimynės ir kitų liudytojų parodymus. Jie patvirtino, kad vyras sunkiai sirgo, tačiau bendravo, atsakinėjo į klausimus, pats kalbėdavosi su gydytojais ir suprato aplinką.

Teismas atmetė dukros argumentus

Teismas konstatavo, kad vien sunki liga, chemoterapija ir fizinis išsekimas savaime nereiškia, jog žmogus negali suprasti testamento reikšmės. Ieškovei teko pareiga įrodyti, kad tėvas testamento sudarymo metu nesuvokė savo veiksmų, tačiau to padaryti nepavyko.

Sprendime pažymėta, kad testamento turinys buvo konkretus: vienas turtas paliktas Giedrei, kitas – Giedrei ir Jonui. Teismo vertinimu, tai rodo, jog Gintaras suprato, kokį turtą turi ir kam jį palieka.

Teismas taip pat atmetė argumentus dėl galimos Giedrės įtakos. Nors ekspertai pripažino, kad dėl ligos vyras galėjo būti labiau pažeidžiamas, byloje neįrodyta, kad atsakovai būtų naudoję spaudimą, apgaulę ar prievartą.

Todėl Kauno apylinkės teismas ieškinį atmetė. Testamentas liko galioti, o Ingos prašymas atnaujinti terminą palikimui priimti buvo atmestas.

Iš Ingos atsakovams priteista 3,7 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas aukštesnės instancijos teismui.