Patirtis, padedanti suprasti problemos mastą
Šios problemos mastą atskleidžia ir realios šeimų patirtys. Justė Ivaškevičiūtė, auginanti dukrą su klausos negalia, pasakoja, kad ši tema jų šeimoje atsirado natūraliai ir ilgainiui tapo neatsiejama kasdienybės dalimi.
Kai mergaitei buvo beveik treji, per vieną vizitą pas gydytojus paaiškėjo, kad jai reikalingas klausos aparatas. Nuo tada prasidėjo naujas etapas, pareikalavęs daug kantrybės.
„Dukrai priprasti prie aparato nebuvo lengva – teko nuolat ieškoti būdų, kaip ją motyvuoti, o kartais tai virsdavo mažomis kasdienėmis derybomis, reikalaujančiomis kūrybiškumo ir kantrybės“, – dalijosi J. Ivaškevičiūtė.
Vis dėlto, kaip atviravo pašnekovė, vienu didžiausių iššūkių tapo ne kasdieniai rūpesčiai, o artimiausios aplinkos reakcija. Dukros tėčiui, su kuriuo Justė yra išsiskyrusi, ilgą laiką buvo sunku priimti vaiko diagnozę – jis buvo linkęs manyti, kad papildoma pagalba nėra būtina, todėl didžioji atsakomybės dalis teko mamai.
„Vyras mielai leisdavo laiką su dukra, pramogaudavo, tačiau, kai tik reikėdavo spręsti rimtesnius klausimus – pavyzdžiui, nuvežti ją pas gydytojus, – viskuo rūpindavausi viena. Tai buvo sunku, jautėsi palaikymo trūkumas“, – pasakojo moteris.
Pasak J. Ivaškevičiūtės, tokios patirtys aiškiai parodo, kad iššūkiai kyla ne tik dėl pačios negalios, bet ir dėl supratimo bei palaikymo stokos artimoje aplinkoje. Nors šiandien jos dukra, naudodama klausos aparatą, girdi pakankamai gerai, pašnekovė pabrėžė, kad daugeliui kurčių merginų situacija gali būti kur kas sudėtingesnė.
Joms sunkiau ne tik papasakoti apie patirtas situacijas, bet ir laiku atpažinti pavojų. Ši patirtis, pasak mamos, dar kartą patvirtino, kad svarbūs ne tik susitarimai tarp tėvų, bet ir nuoseklus įsitraukimas, dėmesys ir aktyvus dalyvavimas vaiko kasdienybėje.
Komunikacijos barjerai – nematomas pavojus
Būtent komunikacijos barjerai yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl pavojingos situacijos lieka nepastebėtos. Smurtas ir nelygybė dažnai prasideda nuo subtilių ženklų, kuriuos atpažinti nėra lengva net girdintiems žmonėms, o kurčiųjų bendruomenėje tai dar sudėtingiau – ribotas informacijos prieinamumas gestų kalba ir komunikacijos sunkumai dar labiau apsunkina situaciją.
„Jeigu mergina negirdi ir negali aiškiai papasakoti, kas įvyko, ji gali likti neišgirsta. Tokiose situacijose labai lengva pasimesti ir likti vienai su tuo, kas nutiko“, – atkreipė dėmesį J. Ivaškevičiūtė.
Anot jos, šiandien kurčiųjų jaunimui Lietuvoje labiausiai trūksta aiškios ir prieinamos informacijos – kur kreiptis ir ką daryti susidūrus su pavojinga situacija. Apie tai vis dar kalbama per mažai, o nežinomybė tampa papildomu barjeru ieškant pagalbos.
Stiprinama prevencija ir informacijos prieinamumas
Šią spragą siekia užpildyti Lietuvos šeimų, auginančių kurčius ir neprigirdinčius vaikus, bendrija „Pagava“, inicijavusi 2026 m. įgyvendinamą projektą „Laužant tylos barjerą. Lyčių lygybė ir saugumas šeimų, auginančių kurčius ir neprigirdinčius vaikus, bendruomenėje“, kurį finansuoja Europos Sąjunga (ES).
Projektas orientuotas į smurto ir diskriminacijos prevenciją tarp kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų jaunimo, stiprinant jų sąmoningumą, emocinius įgūdžius ir suteikiant reikalingas žinias tiek jiems patiems, tiek jų aplinkai.
Įgyvendinant projektą bus organizuojamos šviečiamosios veiklos, prevenciniai mokymai, stovyklos ir diskusijos, kuriamos informacinės priemonės gestų kalba, stiprinamos tėvų, pedagogų ir nevyriausybinių organizacijų kompetencijos. Tikimasi, kad tai padės ne tik didinti jaunų žmonių sąmoningumą, bet ir mažins nežinomybę bei vienišumo jausmą, skatins drąsiau kreiptis pagalbos.
Projektas orientuotas į kurčią ir neprigirdintį jaunimą, jų šeimas, švietimo bendruomenę ir regionines nevyriausybines organizacijas. Projekto partneriai – klausos negalios šeimų bendrija „Aidas“ iš Klaipėdos ir Šiaulių neprigirdinčiųjų klubas „Auditus“.
Finansuojama ES lėšomis. Tačiau išreiškiamas požiūris ar nuomonė yra tik autoriaus (-ių) ir nebūtinai atspindi ES ar Europos Komisijos (EK) požiūrį ar nuomonę. Nei ES, nei EK negali būti laikoma už juos atsakinga.