C. Verdier nėra pirmoji, kuri būdama komos būsenos susikūrė visą gyvenimą, o pabudusi sužinojo, kad nieko iš to nebuvo tikrovėje. Tačiau 19-metei iš Liono (Prancūzija) buvo ypač sunku susitaikyti su suvokimu, kad kūdikiai, kuriuos ji jautėsi pagimdžiusi, niekada net neegzistavo.

„Daily Mail“ ji aiškino, kad 2025 m. birželį bandė nusižudyti ir trims savaitėms buvo panardinta į dirbtinai sukeltą komą. Ji prisimena komos metu regėjusi „itin intensyvius“ sapnus ir košmarus, tačiau kadangi tuo metu „nesuvokė, jog yra komoje“, jie „tapo jos realybe“.

Vienas sapnas jai įsiminė ypač ryškiai: tas, kuriame ji tapo motina. Ji pasakojo, kad viskas atrodė taip tikra, jog per visą šią haliucinaciją ji jautė tiek fizinį, tiek emocinį skausmą.

„Galiau jausti tiek daug dalykų. Kai sapnavau gimdymą, jaučiau stresą. Taip pat jaučiau didelį skausmą, – prisiminė ji. – Šiame sapne pagimdžiau trynukus, kuriuos pavadinau Mila, Milesu ir Maïlée. Maïlée mirė netrukus po gimimo. Jaučiausi baisiai – mane užvaldė liūdesys ir kaltė.“

C. Verdier net prisimena pirmąjį „oda prie odos“ kontaktą su savo kūdikiais. „Tai buvo neįtikėtina. Pajutau užliejančią meilės bangą“, – pridūrė ji.

Komoje praleido tris savaites, o sapne – septynerius metus

Nors komoje ji išbuvo tik tris savaites, mergina teigė, kad tikroviškas sapnas truko septynerius metus, o tai reiškė, jog ji matė, kaip auga jos dukros. Ji pasakojo, kad kiekviena dukra turėjo skirtingą asmenybę: viena buvo „gana drovi“, o kita – „energijos kamuolys“.

„Prisimenu pasivaikščiojimus, bendrus pietus ir pasakas prieš miegą“, – pridūrė ji. Ji „mylėjo jas visa širdimi“, o kai galiausiai buvo pažadinta iš komos, pirmas dalykas, kurį padarė – paklausė medicinos personalo, kur yra jos vaikai.

„Tada jie man pasakė, kad vaikai neegzistuoja. Tai buvo šokas, – sakė ji. – Buvau taip įsitikinusi, kad tai tikra, jog pirmą kartą vėl pamačiusi savo tėvus pasakiau jiems, kad jie tapo seneliais.“

C. Verdier teigė, kad jai buvo be galo sunku susitaikyti su tuo, kad septyneri metai, praleisti su dukromis, buvo sukurti jos pačios galvoje. Dabar, praėjus beveik metams, ji vis dar kovoja su šio išbandymo sukeltu skausmu.

„Dabar jaučiuosi labai atsiribojusi nuo kitų, – prisipažino ji. – Dukrų man trūksta iki šiol. Gyvenau kaip motina – net jei tai buvo „tik sapnas“, su viskuo, ką jaučiau ir patyriau, visada būsiu jų motina. Kurį laiką tai buvo vienintelė mano realybė.“

Devyniolikmetė sakė tikinti, kad vieną dieną turės tikrų vaikų, tačiau pridūrė: „Jie turės kitokią vietą mano širdyje, bet tokią pat svarbią.“

„Susapnavau visai kitą gyvenimą“

C. Verdier nėra vienintelė, patyrusi kažką panašaus. 2021 m. moteris, vardu Caroline Leavitt, parašė esė žurnalui „Psychology Today“, pavadintą „Komoje susapnavau visai kitą gyvenimą – vis dar jį sapnuoju“.

„Kai pabudau, atrodė, lyg kažkas mane smurtu būtų ištraukęs iš vieno pasaulio, kurį pažinojau, į kitą, tarsi būčiau perėjusi iš vieno kambario į kitą“, – rašė ji. „Pradėjau pasakoti Jeffui, savo vyrui, draugėms Nancy ir Lindy, kurios sėdėjo prie manęs kiekvieną dieną, kad gyvenau tame įsivaizduojamame miestelyje ir kad tai buvo tiesiog neįtikėtina. Ten buvo visos tos parduotuvės, mano butą buvo sunku pasiekti, bet jis buvo didelis ir gražus, pažinojau gatves, žmones ir žinojau, kad tai tikra.“

Claire Wineland, kuri dvi savaites praleido dirbtinai sukeltoje komoje, 2015 m. pasakojo ABC, kad regėjo ryškius sapnus apie lankymąsi Aliaskoje, nors realiame gyvenime niekada ten nebuvo. „Niekada nebuvau Aliaskoje. Niekada ja nesidomėjau, bet kažkodėl, kol miegojau, savo galvoje vis vykdavau į Aliaską, ir tai buvo taip gražu“, – sakė ji.

Stephanas Mayeris, „Mount Sinai Health System“ neurologinės reanimacijos skyriaus direktorius, nuolat dirbantis su komos ištiktais pacientais, ankstesniame interviu aiškino, kad dirbtinai sukelta koma labai skiriasi nuo komos, sukeltos traumos.

„Nutinka taip, kad atsiranda sąmonės prošvaistės. Tai panašu į seną televizorių su trukdžiais, – aiškino jis. – Tiesiog daug mirgėjimo, kol vaizdas trumpam pasirodo – o tada, pokšt, ir vėl dingsta. Galiausiai lieka netvarkingų, tarpusavyje nesusijusių sąmonės prošvaisčių rinkinys.“