Kur pradingo?
Tai turėjo būti įprastos šeimos atostogas. Paauglys Alekas išvyko į Ispaniją su mama Melanie Batty ir seneliu Davidu Batty. Šeimyna saulėtoje Ispanijoje turėjo pramogauti savaitę, tačiau namuose suplanuotu laiku taip ir nepasirodė.
Šiuo metu Aleksui jau 20 metų ir jis dokumentiniame filme atvirai prabilo, kur buvo visus tuos metus, kai jo buvo aktyviai ieškoma.
Berniukas paskutinį kartą buvo matytas Malagos uoste 2017 metų spalio 8 d. – tą dieną, kai jie turėjo grįžti į Jungtinę Karalystę.
Policija jo dingimą vertino kaip galimą pagrobimą. Taip pat buvo pradėtas tarptautinis dingusių asmenų paieškos tyrimas. Tačiau metai bėgo, o jo paieškos nedavė jokių rezultatų.
Kaip vėliau paaiškėjo, nei Alekso mama M. Batty, nei jo senelis D. Batty nebuvo teisėti berniuko globėjai. Po atostogų jie turėjo vienuolikmetį pristatyti atgal jo močiutei, kuri ir buvo jo teisėta globėja. Tačiau jie to nepadarė ir surezgė suktą pabėgimo planą.
Alekso mama buvo linkusi į sąmokslo teorijas, visa galva pasinėrė į „suverenų piliečių“ judėjimą. Motina savo vaikui netgi liepė išmesti pasą. Taigi, Aleksą pagrobė jo paties motina su seneliu.
Primename, kad „suverenai“ – judėjimas, kuriam priklausantys žmonės įsitikinę, jog jie neprivalo paklusti valstybei ir jos galios aparatui, jei patys su tuo nesutinka. Šis judėjimas atsirado Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), maždaug 1970-aisiais, ir buvo susijęs su įvairiais religiniais judėjimais.
Be to, „suverenai“ laiko visų pasaulio vyriausybes neteisėtomis.
Matė tik darbą, nebuvo jokios mokyklos
Dabar jau suaugęs vyras pasakoja, kad nuolat keliavo su motina ir seneliu, gyveno „klajoklišką gyvenimą“, apsistodamas įvairiose bendruomenėse ir karavanuose tai Prancūzijoje, tai Ispanijoje.
Po to, kurį laiką gyveno Ispanijoje prabangiame name, kuriame buvo susibūrusi apie 10 žmonių bendruomenė. Vėliau trijulė patraukė į Prancūzijos šiaurę, kur persikėlė į dvasinę bendruomenę Pirėnų slėniuose.
„Mes nuolat kraustydavomės. Neturėjau jokių draugų, socialinio gyvenimo. Mačiau tik darbą darbą ir dar kartą darbą, nebuvo čia jokios mokyklos. Nenorėjau tokios ateities, todėl apsisprendžiau, kad laikas bėgti“, – sunkiam sprendimui ilgai ryžosi Aleksas.
Vietoje mokyklos paaugliui teko užsidirbti sau duoną ir atidirbti už suteiktą pastogę. Išgirdęs, kad mama gali traukti tol į šiaurę, į Suomiją, Aleksas išsigando, kad daugiau nebeturės galimybių pabėgti, todėl pasiryžo sunkiam, bet būtinam sprendimui – pabėgimui.
Kur ir kas surado?
Prabėgus 6 metams nuo jo dingimo, 2023-aiaisias Aleksas pradėjo ruoštis pabėgimui. Savo mamai ir seneliui parašė atsisveikinimo laišką.
Iš savo paskutinės gyvenamosios vietos pabėgo naktį, įvertinęs, kad dieną keliauti bus per daug pavojinga.
Tamsią ir lietingą naktį jis kulniavo kalnų keliais link Tulūzos. Tačiau pro šalį važiavęs kurjeris Fabienas Accidini nusprendė stabtelti ir pakalbinti žygeivį. Jų akistata įvyko 3 val. nakties.
Tai jau buvo trečia Alekso kelionės naktis, jaunas vyras atrodė pavargęs. Vėliau jis vairuotojui atviravo, kad miegodavo dieną, o maitindavosi viskuo, ką rasdavo laukuose ir soduose.
Vaikinukas kišenėje teturėjo 100 eurų grynaisiais, neturėjo mobiliojo telefono, nešėsi tik savo riedlentę.
Aleksas F. Accidini papasakojo, kas atsitiko ir pasiguodė norintis grįžti į Jungtinę Karalystę.
„Mes gyvenome daugybėje namelių ant ratų. Gyvenome daugybėje namų, visada kalnuose, už kelių valandų kelio nuo bet kokio kaimo. Vieną dieną tiesiog pagalvojau: „Gerai, aš to daugiau nebegaliu ištverti“, – dokumentiniame filme „Pagrobtas savo mamos“ atviravo A. Batty.
Kaltinimų mamai nusprendė nereikšti
Netrukus po to, kai Aleksas buvo rastas, jis grįžo gyventi pas savo močiutę Susan Caruana, kuri buvo jo teisėta globėja.
2025 m. policija nutraukė baudžiamąjį tyrimą dėl Alekso dingimo.
Didžiojo Mančesterio policijos atstovas spaudai teigė, kad tyrimas dėl įtariamo vaiko pagrobimo buvo nutrauktas, nes jo šeima jam nepritarė ir „nebuvo realių galimybių iškelti baudžiamąją bylą“.
Per visus apklausos policijoje etapus Aleksas taip pat tvirtai tvirtino, kad nenori kelti baudžiamosios bylos.
Tuomet detektyvas inspektorius Mattas Walkeris sakė: „Teisingiausia būtų užbaigti šį Alekso ir jo šeimos gyvenimo etapą, ypač atsižvelgiant į tai, kad būtent tokio rezultato jie ir norėjo.“
Vaikino mamai M. Batty ir D. Batty taip ir nebuvo pareikšti kaltinimai dėl įtariamo pagrobimo.
„Jie sakydavo, kad tai yra klasifikuojama kaip pagrobimas. Bet tai nėra pagrobimas, nes ji yra mano mama‘“, – kalbėjo Aleksas paaiškindamas, kodėl apsisprendė nesuvesti sąskaitų su savo biologine motina.
Vėliau jis pridūrė, kad nors žiūrovams tai įdomi istorija, jam tai buvo ne sensacingas pasakojimas, o jo gyvenimas.
Pats Aleksas neseniai sukūrė savo šeimą ir yra laimingas dukrytės tėvas.
Parengta pagal BBC.