Dar mokykloje susipažinusi pora šiandien kartu jau daugiau nei dešimtmetį, augina du vaikus ir gyvena pačių susikurtame name Vilniaus rajone, šalia Maženos tėvų namų.
Nors statybos pareikalavo ne tik pinigų, bet ir daugybės nervų, kompromisų bei bemiegių naktų, pora sako nė karto nesigailėjusi pasirinkimo statyti savo svajonių namus taip anksti.
Apie nuosavą namą pradėjo svajoti vos perkopę dvidešimtmetį
Mažena pasakoja, kad mintys apie nuosavą namą atsirado labai anksti – tada, kai jai ir Raimundui buvo kiek daugiau nei dvidešimt.
„Tada pradėjome tiesiog domėtis, nuo ko apskritai prasideda statybos, kokių leidimų reikia, kaip planuotis finansus. Iš pradžių tai buvo daugiau svajonė ir svarstymas, o ne konkretūs planai“, – prisimena ji.
Tiesa, pora turėjo vieną didelį privalumą – šeimos sklypą šalia Maženos tėvų namų, kuris jau buvo jų. Būtent ten jie ir nusprendė kurti savo ateitį.
Prieš pradėdami statybas, jie beveik metus važinėjo po įvairius gyvenamuosius rajonus, apžiūrinėjo kitų namus, ieškojo idėjų internete ir kūrė viziją, kaip turėtų atrodyti jų namai.
„Ieškojome interjero idėjų „Pinterest“, važiuodavome į baldų salonus, bandėme įsivaizduoti, kaip atrodys virtuvė, svetainė, ko iš tikrųjų norime“, – pasakoja pašnekovė.
Dar beveik metus užtruko darbas su architektais ir statybų leidimų gavimas. Namo statybos oficialiai prasidėjo 2019 m. rugsėjį, o pora įsikraustė į jį 2023 m. pradžioje – būdami 24-erių ir 25-erių.
Dėl namo teko atsisakyti vestuvių prabangos ir kelionių
Nors šiandien pasiklausius kalbų viešojoje erdvėje dažnai susidaro įspūdis, kad nuosavą namą gali pasistatyti tik itin pasiturintys žmonės ir tikrai ne jaunimas, Mažena sako, kad jų istorijoje svarbiausias buvo ne didelis biudžetas, o aiškūs prioritetai ir taupymas.
„Kai nusprendėme, kad norime statyti namą, supratome, kad teks daug ko atsisakyti. Mes panašiu metu ir tuokėmės, bet nedarėme didelės vestuvių šventės, nevažiavome į brangią povestuvinę kelionę, atsisakėme įvairių pramogų ir nereikalingų išlaidų“, – atvirauja ji.
Anot moters, tuo metu visas dėmesys buvo nukreiptas į vieną tikslą – nuosavus namus.
„Čia labiau yra apie prioritetus ir finansų planavimą. Tiesiog nusprendi, kas tau tuo metu svarbiausia, ir laikaisi to apsisprendimo“, – sako Mažena.
Šiandien Raimundas dirba programuotoju, o pati Mažena, būdama vaiko priežiūros atostogose, vysto nedidelį siuvimo verslą ir kuria aksesuarus vaikams kartu su savo mama. Tiesa, anksčiau ji dirbo draudimo vadybininke.
Didžiausias iššūkis – viską planuoti patiems
Nors pora samdė meistrus, daugelį organizacinių sprendimų jie priėmė savarankiškai. Jie atsisakė tiek interjero dizainerio, tiek statybų vadovo paslaugų.
„Norėjome patys viską organizuoti, taigi iš dalies ir čia sutaupėme. Bet statybų patirties neturėjome visiškai jokios, todėl iššūkių tikrai buvo daug“, – prisimena pašnekovė.
Pasak jos, didžiausias stresas buvo nuolatinis planavimas į priekį: „Dar sienų mūrijimo stadijoje jau turi žinoti, kur vėliau stovės baldai, nes elektrikas turi išvedžioti laidus, suplanuoti rozečių vietas, televizorių, šaldytuvą. Atrodo, kad dar anksti apie tai galvoti, bet iš tikrųjų viską reikia numatyti labai greitai.“
Mažena atvira, kad kai kurie statybų etapai keldavo tiek streso, jog kartais net pažadindavo vyrą naktį ir planuodavo, ką reikės daryti.
„Vieną naktį pažadinau vyrą panikoje, nes supratau, kad dar reikės pravesti rekuperaciją, o grindys jau išlietos su grindiniu šildymu. Atrodė tragedija, kad teks gręžti pro grindis ir kažką sugadinsime“, – prisimena ji.
Vis dėlto, visas problemas galiausiai pavykdavo išspręsti.
„Tuo momentu atrodo, kad pasaulio pabaiga, bet paskui pasikonsultuoji su specialistais ir paaiškėja, kad tikrai ne jūs pirmi su tokia problema susidūrėte“, – šypsosi pašnekovė.
Dideliu palengvinimu tapo tai, kad statybų metu pora galėjo gyventi pas Maženos tėvus – visai šalia statomo namo.
„Per karantiną mes abu dirbome iš namų, todėl, jeigu meistrams reikėdavo kokio nors greito sprendimo, tiesiog išeidavome į lauką pasitarti ir viską vietoje nuspręsdavome“, – sako ji.
Tuo metu abu ne tik dirbo, bet ir baiginėjo studijas, o netrukus šeimą papildė ir du vaikai. Šiandien pora augina beveik ketverių ir dvejų metų atžalas.
Įsikėlė į dar nebaigtą namą
Mažena neslepia, kad statybų biudžetas augo, tačiau pora nuo pat pradžių stengėsi planuoti realistiškai.
Iki įsikėlimo į naujus namus jiems viskas kainavo apie 180 tūkst. eurų, tačiau pašnekovė pabrėžia, kad kainos nuo to laiko stipriai pasikeitė – namo statybos prasidėjo dar prieš karantiną, kai statybų sektoriuje kainos nebuvo tiek išaugusios.
Vis dėlto į pašnekovės minėtą 180 tūkst. eurų sumą neįeina dauguma baldų ir vėlesnių apdailos sprendimų, kurie buvo atlikti jau įsikėlus į namą. Taip yra todėl, nes pora namuose įsirenginėja po truputį, pirkdami po kelis reikalingus daiktus.
„Kai įsikėlėme ten gyventi, dar turėjome tik virtuvę ir lovą, o visi mūsų daiktai stovėjo dėžėse. Baldus pirkome jau gyvendami name, po truputį“, – prisimena ji.
Ir šiandien, praėjus keleriems metams po įsikėlimo, namuose dar yra nebaigtų detalių.
„Iki šiol neturime grindjuosčių ir dar vis atsiranda įvairių smulkių darbų. Yra ir vietų, kur vis dar kyšo laidai, nes neįrengti šviestuvai“, – pripažįsta Mažena.
Didžiausias pasididžiavimas – praktiški sprendimai
Vienu labiausiai pasiteisinusių sprendimų pora vadina virtuvės projektą. Kadangi abu norėjo kuo praktiškesnių namų, daug dėmesio skyrė funkcionalumui. Didžiausias jų pasididžiavimas – po laiptais įrengtas paslėptas sandėliukas.
„Daug kas sakė, kad ten bus mažai vietos ir geriau plėsti pačią virtuvę, bet dabar ten telpa viskas – papildomas šaldiklis, roboto siurblio stotelė, įvairūs daiktai. Aš juokauju, kad į tą sandėliuką visas namas tilptų“, – pasakoja moteris.
Taip pat jie įsirengė specialias paslėptas spinteles smulkiai buitinei technikai, kad virtuvė atrodytų tvarkingesnė.
„Labai patogu – panaudoji kavos aparatą ar virdulį ir viską gali uždaryti, todėl virtuvė visada atrodo tvarkinga“, – sako ji.
Žinutė jaunoms poroms – aiškiai žinoti, ko nori
Paklausta, ką patartų kitoms jaunoms poroms, svajojančioms apie nuosavą būstą, Mažena sako, kad svarbiausia pirmiausia aiškiai suprasti savo bendro gyvenimo viziją.
„Reikia pagalvoti, kaip matai save po penkerių ar dešimties metų, ar tikrai tame gyvenime yra namas, vaikai, šeima. Nes statybos reikalauja labai daug aukų – tiek laiko, tiek pinigų, tiek energijos.
Kadangi mes su vyru pradėjome santykius labai anksti, dar mokykloje, jau seniai planavome savo ateitį kartu. Pavyzdžiui, abu gerai žinojome, kad norime vaikų ir norime namo. Bet kai kurie žmonės gali visiškai to nenorėti – galbūt jie po kelių metų norės gyventi kitoje šalyje, keliauti“, – sako ji.
Tačiau moteris įsitikinusi – jei svajonė turėti bendrus namus yra tikra, jos atsisakyti nereikia.
„Svarbiausia neklausyti visų aplinkinių, kurie sako, kad jums nepavyks. Galiausiai tame name gyvensite jūs, o ne kažkas kitas“, – pabrėžia Mažena.