Nedidelei šaliai kaip Lietuva, kuri sugeba pasirūpinti duomenų centrų poreikiais nuo projektavimo, statybos iki eksploatacijos ir priežiūros, tai – ne tik pranašumas globalioje technologijų rinkoje, bet ir papildomos saugumo garantijos.
„Duomenų centrų srityje nesame naujokai – įrengėme naują Registrų centro duomenų centrą, suprojektavome telekomunikacijų bendrovės „Telia“ duomenų centrą. Mums, „Caverion Lietuva“, tai buvo pirmieji žingsniai strategine kryptimi. Matydami, kaip pasaulyje ir Europoje auga DI ir su tuo susiję duomenų centrų poreikiai, patvirtinome penkerių metų strategiją. Pagal ją siekiame tapti lyderiais ne tik statydami duomenų centrus, bet ir dalyvaudami visame jų gyvavimo ciklo laikotarpyje. Mūsų tikslinė auditorija – hyper scalers, didieji žaidėjai“, – pasakoja „Caverion Lietuva“ generalinis direktorius Egidijus Šydeikis.
Jis užsimena, kad šiuo metu jau vyksta derybos su vienu iš minėtųjų hyper scalers. Tikimasi, kad tai bus itin reikšmingas sandoris mūsų regiono technologijų rinkoje.
Kas stumia į duomenų centrus?
„Caverion“ Lietuvoje yra labiausiai žinomi kaip statinių inžinerinių sistemų įrengimo, priežiūros ir eksploatavimo bendrovė. Ar duomenų centrų sritis pranoks šiuo metu vykdomo verslo dalį?
„Esamo verslo krypties nekeičiame. Toliau intensyviai dirbame statinių infrastruktūros srityje, rūpinamės objektais visais jų gyvavimo ciklo etapais: nuo projektavimo ir statybos, techninės priežiūros ir statinių valdymo paslaugų. Tuo tarpu duomenų centrai yra nauja projektinio verslo kryptis“, – paaiškina įmonės vadovas.
Pasak jo, pasaulinė statistika rodo, kad bendras DI elektros energijos suvartojimas iki 2030 m. augs bent 20 %. DI modelių mokymui ir veikimui reikia dešimteriopai daugiau skaičiavimo galios nei įprastoms technologijoms, todėl elektros poreikis tampa tiesioginiu DI plėtros indikatoriumi.
„Kuo didesnis energijos poreikis, tuo svarbesnė inžinerinė infrastruktūra. „Caverion“ į šią sritį eina todėl, kad būtent čia mūsų inžinerinė patirtis valdant dideles galias ir užtikrinant jų efektyvumą tampa kritiniu pranašumu. Jei valstybė sugebės atliepti šį elektros alkį, pasiūlydama galias investuotojams, Lietuva gali tapti vienu iš pagrindinių skaitmeninės ekonomikos mazgų“, – svarsto E. Šydeikis.
Strateginės orientacijos į duomenų centrus laikosi visa „Caverion“ korporacija – šiomis dienomis „Caverion“ pasirašė maždaug 15 mln. eurų vertės sutartį dėl pastotės projektavimo ir statybos „Nebius“ technologijų bendrovės duomenų centrui Lapenrantoje, Suomijoje. Tikimasi, kad 2027 m. užbaigtas 310 megavatų galios objektas taps vienu didžiausių Europoje duomenų centrų, skirtų DI skaičiavimams.
Tuo tarpu E. Šydeikis pabrėžia, kad Lietuvoje didžiausia „Caverion“ stiprybė – itin kompetentinga komanda. „Be savo darbuotojų tikrai negalėtume nei puoselėti didelių ambicijų, nei kurti kažko įspūdingo, o dabar turime tam visą pagrindą“, – patikina vadovas.
Lietuvai reikia spartesnės pažangos
„Caverion Lietuva“ vadovybė šiek tiek nerimauja dėl Lietuvos valstybės tam tikro atsilikimo duomenų centrų srityje.
„Toliau nei Lietuva yra pažengusios Šiaurės šalys. Airija dabar turbūt pirmoji pagal duomenų centrų steigimo galimybes dėl to, kad pasirūpino elektros energijos paskirstymo tinklais. Visgi Lietuva turi ambiciją iki 2035 m. tapti Europos duomenų centrų buveine. Gerai, kad apie tai kalbame, tik veikti reikia greitai ir protingai. Esame versli šalis ir tauta, turime sąlygas. Trūksta keleto dalykų – daugiau informacijos sklaidos apie mūsų galimybes, rinkodaros, daugiau dėmesio elektros paskirstymo tinklams“, – įžvalgomis dalijasi E. Šydeikis.
Pasiekimai su „Caverion“ korporacija džiugina, bet įmonės vadovybė tikisi daugiau aktyvumo mūsų šalyje.
„Caverion Lietuva“ vadovas pastebi – anksčiau Lietuvoje net vieno megavato galios duomenų centras atrodė jau pasiekimas. Tačiau DI eroje tai skamba „šiaip sau“, ypač žinant, kad Lietuva jau turi daug žaliosios – vėjo ir saulės – energijos.
E. Šydeikis pabrėžia valstybės ir verslo pastangų sinergijos reikšmę, kuri dabartinėmis geopolitinėmis aplinkybėmis tiesiogiai susijusi ir su saugumu.
„Kuo daugiau duomenų centrų Lietuvoje – tuo mes saugesni. Tai beveik prilygsta tiesioginėms investicijoms į gynybą. Juk užsienio investuotojai, turėdami duomenų centrus Lietuvoje, skirs ir lėšų jiems apsaugoti“, – pastebi įmonės vadovas.
Savo paslaugas pristatys parodoje Kanuose
Ko trūksta Lietuvoje, kad įvyktų duomenų centrų proveržis? E. Šydeikis konkretus ir lakoniškas: neužmigti ant laurų. Kaip, pavyzdžiui, panašiai vyksta fintech sektoriuje. Reikia nuolat ieškoti naujų sričių.
DI poreikiams ir duomenų centrams irgi reikėjo ruoštis anksčiau. Pavyzdžiui, rūpintis elektros energijos prieinamumu, tinklų parengimu.
Rinkodara – aštrėjančioje duomenų centrų konkurencinėje aplinkoje niekas nepirks paslaugų iš mažos šalies, jei valstybė pati apie tai nepasiskelbs, pažymi įmonės vadovas.
Strateginis „Caverion Lietuva“ siekis – įsitvirtinti aukščiausioje duomenų centrų lygoje
Lietuva gali tapti vienu iš saugiausių ir technologiškai pažangiausių duomenų uostų Europoje, kurių poreikį augina dirbtinio intelekto (DI) poreikiai. Šiuos ambicingus užmojus pasirengusi įtvirtinti statybų ir inžinerijos bendrovė „Caverion Lietuva“, kuri drauge su kitomis korporacijos įmonėmis savo gebėjimus duomenų centrų plėtros srityje netrukus pristatys įspūdingo masto tarptautinėje parodoje Kanuose, Prancūzijoje.
Apie dirbtinio intelekto pritaikymą versle – vadovo akimis: kaip pasirinkti?
Konferencijoje „DI vadovams“, kurią tiesiogiai transliavo vz.lt, apie DI ir rinkoje prieinamus sprendimus kalbėta iš vadovo perspektyvos. Kaip DI veikia kasdienes verslo funkcijas ir ką įmonės praranda nepasitelkdamos jo į pagalbą? Kaip išsirinkti tinkamą sprendimą ir valdyti DI, užuot leidžiantis būti valdomiems patiems? Pranešimai, diskusijos, įžvalgos ir patarimai verslui iš ekspertų ir praktikų lūpų.
Kuria patys, nes pirkti nepakanka: uosto kompanijoje gimsta unikalios technologijos
Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“ baigia kurti dar vieną technologinį sprendimą – autonominį elektrinį lokomotyvą, varomą Lietuvoje pagamintu elektros varikliu ir naudojantį vietines ličio baterijas. Tačiau kartu šis projektas atskleidžia ir struktūrines privačių uosto operatorių konkurencingumo problemas: Lietuvoje uosto inovacijos vis dar vystomos beveik vien privataus kapitalo lėšomis ir rizika, kai tuo metu konkurentai regione aktyviai naudojasi valstybės ir ES parama.
Europa kuria naują gynybos finansavimo architektūrą
Europa šiandien jau nebesvarsto, ar reikia daugiau investuoti į gynybą – per pastaruosius penkerius metus ES šalys gynybos išlaidas padvigubino, tačiau iki 2030 m. jos gali priartėti prie 1 trln. Eur ribos. Vis dėlto, vien didesnis biudžetas savaime negarantuoja didesnio saugumo – vis daugiau dėmesio skiriama tikslingam šių lėšų panaudojimui, poreikiui greičiau priimti sprendimus ir bendriems sąjungos mastu įgyvendinamiems projektams.
Tačiau „Caverion“ nesnaudžia: dalyvaus su savo stendu „Datacloud Global Congress“ Kanuose, kur žada prisistatyti kaip korporacija, kuri teikia kompleksines paslaugas duomenų centrams – nuo kliento poreikio išsiaiškinimo, projektavimo, kūrimo, įgyvendinimo ir visapusiškos priežiūros. Minimas Kanų kongresas – didžiausias Europoje, pritraukiantis apie 6000 lankytojų, susijusių su industrija, kurioje veikia ir „Caverion“.
„Turime tikslą parodoje prisistatyti kaip bendrovė, sugebanti efektyviai, patikimai ir saugiai dirbti, turinti inžinerinių pranašumų ir puikią komandą. Lietuva, kaip valstybė, galėtų irgi dalyvauti“, – apie svarbiausią šių metų renginį pasakoja E. Šydeikis.
Jis kviečia į Kanų kongresą politinių sprendimų priėmėjus, verslus ir tiesiog verslius asmenis – sako, tokia idėjų koncentracija ir galimybė atsakyti į reikiamus klausimus pasitaiko retai.