Pradėjus pokalbį su pašnekove, ji naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kad turbūt ne pati pasirinko budizmą, o pats tikėjimas ją surado.
Pasak jos, didesnis pasirinkimas buvo religijos praktikavimo pradžia, o vėliau noras tapti vienuole atėjo natūraliai.
„Man nereikėjo galvoti, ar čia tapti vienuole, ar ne. Kai pradėjau praktikuoti, natūraliai pajutau, kad noriu tam skirti daugiau laiko ir tada atrodė, kad jei būsiu vienuole, tai galėsiu praktikuoti daugiau“, – dalijosi ji.
Po mamos mirties susidūrė su egzistenciniais klausimais
Tikėjimo ir žmogaus egzistencijos klausimai Vaidą ėmė kamuoti sulaukus 16 metų. Ji pasakojo, kad jie ėmė kilti po skaudaus nutikimo.
„Kai man buvo 16 metų, mirė mano mama. Tada kilo labai daug klausimų – dėl ko mes gyvename ir kam visa tai. Prisipažinsiu, tuo metu buvo momentas, kai man pačiai visai nesinorėjo gyventi“, – apie jautrų etapą kalbėjo Vaida.
Nors tuometinės mintys buvo niūrios, tačiau dar būdama paaugle Vaida ėmė aktyviai ieškoti sau atsakymų į šiuos klausimus. Iš pradžių ji dairėsi jų krikščionybėje, tačiau nerado.
„Budizme mane labai stipriai paveikė viena istorija apie Budą. Nežinau, ar skaitytojai žino, bet yra tokia legenda, kad jis buvo karaliaus sūnus, gyveno prabangiai ir nematė nei senatvės, nei ligos, nei mirties.
Vieną dieną išėjęs iš rūmų jis pirmą kartą pamatė seną žmogų, vėliau ligonį ir mirusįjį – jam buvo šokas.
Tada Buda suprato, kad visi žmonės sensta, serga ir miršta. Jam kilo klausimas – kaip mes galime gyventi taip, tarsi būtumėme amžini“, – legenda dalijosi Vaida.
Ji neslėpė, kad užslėpta legendos žinutė pataikė tiesiai į širdį. Tuo metu išgyvendama svarbiausio gyvenime žmogaus, mamos, netektį, ji pati susidūrė su panašiais klausimais.
Vienuole tapo sulaukusi 26-erių
Vaida pasakojo, kad iškart vienuole tapti jai nepavyko. Pasak jos, į Pietų Korėją pirmą kartą atvažiuoti teko 24-erių, o pats pasiruošimo vienuolystei laikotarpis truko dvejus metus.
Pašnekovė į vienuoles buvo įšventinta sulaukusi 26-erių. Ji pasidalijo, kaip atrodė pasiruošimo procesas.
„Pasiruošimas yra laikotarpis, kai tu jau nesi pasaulietis, bet dar nesi vienuolis. Šiame budizme reikia praleisti mažiausiai metus pasiruošime.
Pagrindinis tikslas – išmokti nuolankumo. Tu turi priimti viską, kas vyksta, nesiginčyti, neprimesti savo nuomonės. Net akių kontaktas gali būti laikomas nepagarbiu“, – sakė pašnekovė.
Vaida pridėjo, kad kartais ją vienuolystės kelyje prižiūrintys vadovai sukurdavo situacijas, kurios turėdavo patikrinti norinčiojo būti vienuoliu prisirišimą prie savo nuomonės.
Pasak jos, tai padėjo suprasti, kad nuomonė – nėra absoliuti tiesa, o per darbą ir santykius su kitais žmonėmis gali atskleisti asmens prisirišimą, vertinimus ir ribotumus.
Pasidomėjus, kokiomis veiklomis pašnekovė užsiima vienuolyne, ji pažymėjo, kad tai priklauso nuo laikotarpio.
Vienuolių gyvenimai yra suskirstyti į keturis periodus, o du iš jų – intensyvios praktikos laikotarpiai po 90 dienų.
„Diena prasideda apie 4 valandą, tada seka ryto praktika. Vėliau būna pusryčiai, darbas, vėl praktikos, pietūs.
Po pietų – darbas arba bendravimas su žmonėmis. Vakare vėl praktikos iki maždaug 20 valandos, o apie 21 valandą einame miegoti“, – dalijosi Vaida.
Pasidomėjus, kaip vienuolės gyvenime atrodo darbai, ji pasakojo, kad neretai tai – fiziniai darbai. Vienuoliai tuo metu tvarko daržą, aplinką.
„Taip pat ateina žmonės pasikalbėti, ieškantys pagalbos, mes su jais bendraujame“, – sakė Vaida.
Vieną kartą yra kilusi abejonė dėl pasirinkimo
Pašnekovė taip pat pridėjo, kad vieną kartą dėl savo pasirinkimo tapti vienuole jai buvo kilusi abejonė.
Nepaisant to, abejonei greitai praėjus, su kiekvienais metais Vaida vis labiau džiaugėsi pasirinkimu.
„Didžiausias privalumas – gali visiškai atsiduoti praktikai, nereikia rūpintis šeima ar kitais įsipareigojimais.
Trūkumus sunku įvardyti, nes tai sąmoningas pasirinkimas. Gal netikėtumas tas, kad vienuolyne taip pat yra žmogiškų santykių – gali būti pavydas, apkalbos. Žmonės vis tiek lieka žmonėmis“, – mintimis dalijosi ji.
Pasidomėjus, ką Vaida galėtų patarti tiems, kurie svarsto apie vienuolystę, tačiau nesiryžta, ji ragino palaukti.
„Ateina momentas, kai viduje aiškiai žinai, kad tai tavo kelias. Jei sprendi tik protu, ilgai neišbūsi. Taip pat nereikia bandyti pabėgti nuo problemų į vienuolyną – nuo savęs nepabėgsi“, – dalijosi Vaida.