Pasak advokatės, prof. Liudvikos Meškauskaitės, patariamasis referendumas dėl šeimos apibrėžimo neturi nieko bendro su įsipareigojimais ES. Todėl tokie gąsdinimai, jos nuomone, yra paprasčiausia nepamatuoti.
„Tie gąsdinimai yra baimė savo tautos. Jei atsiklausimas tautos, jos valios išgirdimas prieštarauja mūsų tarptautiniams įsipareigojimams, tai reiškia, kad jūs nepripažįstate, kad Lietuva yra demokratinė valstybė, reiškia, kad jūs nepripažįstate Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos straipsnio „Teisė į santuoką“, kuris aiškiai sako, kad atitinkamo amžiaus sulaukęs vyras ir moteris turi teisę registruoti santuoką ir kad ta santuoka registruojama pagal valstybės nacionalinius įstatymus. Stodami į ES mes neatidavėme savo suvereniteto spręsti santuokos ir šeimos sampratos“, – pirmadienį Seime surengtoje apskritojo stalo diskusijoje „Referendumas dėl šeimos sampratos Konstitucijoje: ar leisime tarti žodį Tautai?“ sakė L. Meškauskaitė.
Jos nuomone, tai netgi egzistencinis klausimas, turint galvoje drastiškai Lietuvoje mažėjantį gimstamumą.
„Esu giliai įsitikinusi, kad patariamasis referendumas galėtų ne skaldyti, o būtent sutelkti tautą, nes tai yra civilizuotas, skaidrus tautos valios pasireiškimas“, – akcentavo ji.
Renginyje dalyvavusi teisininkė, prof. Violeta Vasiliauskienė irgi teigė, kad nei viena tarptautinė institucija neturi teisės nurodyti suvereniai tautai, kaip jos Konstitucijoje turi būti traktuojama šeima.
„Jungtinės Tautos teigia, kad kiekviena šalis pati apibrėžia kas yra šeima. Europos žmogaus teisių teismas palieka šį klausimą nacionalinei diskrecijai. ES neturi kompetencijos šeimos teisės srityje, o mūsų pačių konstitucinė tvarka aukščiausią valdžią suteikia būtent tam, kam ir priklauso – Lietuvos žmonėms. Referendumas yra tiesiog tos valdžios įgyvendinamas tiesioginis demokratinis atsakymas į klausimą, į kurį visada turėjome atsakyti patys“, – sakė V. Vasiliauskienė.
Pirmadienį Seime vykusioje diskusijoje apie planuojamą surengti patariamąjį referendumą dėl šeimos sampratos dalyvavo Seimo nariai Audronius Ažubalis, Ligita Girskienė, Vytautas Sinica, akademinės bendruomenės atstovai, konstitucinės teisės ekspertai ir kiti.
Kaip skelbta, Balandžio 9 d. Seimas nutarė svarstyti parlamentarų grupės iniciatyvą kartu su 2027 m. vyksiančiais savivaldybių tarybų ir merų rinkimais surengti patariamąjį referendumą dėl šeimos sampratos įtvirtinimo Konstitucijoje.
Jei Seimas pritartų, per patariamąjį referendumą piliečių būtų paklausta, ar jie sutinka, kad „Konstitucijoje tiesiogiai būtų įtvirtinta, jog šeimos teisiniai santykiai kyla tik iš vyro ir moters santuokos, motinystės ir tėvystės“.
Kaip pažymima nutarimo projekte, kurį pateikė Mišrios Seimo narių grupės narys Vytautas Sinica, šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, nuo kurios puoselėjimo priklauso visuomenės ir valstybės tvarumas bei tęstinumas. Seimas savo dokumente ketina priminti, kad „vyro ir moters papildomumas yra šeimos, kaip pirminės ir prigimtinės bendruomenės bei palankiausios vaiko augimo, vystymosi ir ugdymo aplinkos, kūrimo pagrindas“.
Nutarimo projekte taip pat pabrėžiama piliečių teisė tiesiogiai spręsti svarbiausius valstybei klausimus, galinčius turėti įtakos dabartinės ir ateities kartų gyvenimo kokybei bei pačios Tautos išlikimui.
Paskelbti patariamąjį referendumą dėl Konstitucijos 38 straipsnio pakeitimo siūlo per 60 įvairioms parlamentinėms frakcijoms atstovaujančių parlamentarų.
Patariamasis referendumas laikomas įvykusiu, jeigu jame dalyvavo daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašą. Jei referendumui pateiktam sprendimui pritarė ne mažiau kaip pusė jame dalyvavusių piliečių, jų pareikštos valios įgyvendinimo klausimas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo galutinių referendumo rezultatų paskelbimo turi būti apsvarstytas Seime.