Pasak advokatės, prof. Liudvikos Meškauskaitės, patariamasis referendumas dėl šeimos apibrėžimo neturi nieko bendro su įsipareigojimais ES.

Todėl tokie gąsdinimai, jos nuomone, yra paprasčiausia nepamatuoti. 

„Tie gąsdinimai yra baimė savo tautos. Jei atsiklausimas tautos, jos valios išgirdimas prieštarauja mūsų tarptautiniams įsipareigojimams, tai reiškia, kad jūs nepripažįstate, kad Lietuva yra demokratinė valstybė, reiškia, kad jūs nepripažįstate Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos straipsnio „Teisė į santuoką“, kuris aiškiai sako, kad atitinkamo amžiaus sulaukęs vyras ir moteris turi teisę registruoti santuoką ir kad ta santuoka registruojama pagal valstybės nacionalinius įstatymus. Stodami į ES mes neatidavėme savo suvereniteto spręsti santuokos ir šeimos sampratos“, – pirmadienį Seime surengtoje apskritojo stalo diskusijoje „Referendumas dėl šeimos sampratos Konstitucijoje: ar leisime tarti žodį Tautai?“, – sakė L. Meškauskaitė.

Jos nuomone, tai netgi egzistencinis klausimas, turint galvoje drastiškai Lietuvoje mažėjantį gimstamumą.

„Esu giliai įsitikinusi, kad patariamasis referendumas galėtų ne skaldyti, o būtent sutelkti tautą, nes tai yra civilizuotas, skaidrus  tautos valios pasireiškimas“, – akcentavo ji.

Renginyje dalyvavusi teisininkė, prof. Violeta Vasiliauskienė irgi teigė, kad nei viena tarptautinė institucija neturi teisės nurodyti suvereniai tautai, kaip jos Konstitucijoje turi būti traktuojama šeima. 

„Jungtinės Tautos teigia, kad kiekviena šalis pati apibrėžia kas yra šeima. Europos žmogaus teisių teismas palieka šį klausimą nacionalinei diskrecijai. ES neturi kompetencijos šeimos teisės srityje, o mūsų pačių konstitucinė tvarka aukščiausią valdžią suteikia būtent tam, kam ir priklauso – Lietuvos žmonėms. Referendumas yra tiesiog tos valdžios įgyvendinamas tiesioginis demokratinis atsakymas į klausimą, į kurį visada turėjome atsakyti patys“, – sakė V. Vasiliauskienė. 

KT suteikė sau teisę „perrašyti“ Konstituciją

Diskusijoje dalyvavusios Seimo narės, „valstietės“ Ligitos Girskienės nuomone, pernai balandžio mėnesį Konstitucinis Teismas (KT), aiškindamas Konstitucijos 38 straipsnio nuostatas, suteikė sau teisę „perrašyti“ Konstituciją ir suteikti jai platesnį ir modernesnį turinį. 

„Tokį platų ir modernų, kurio Tauta, priimdama Konstituciją 1992 metais, aiškiai neįtvirtino. Idėjos surengti referendumą kritikai aiškina, kad Tauta priėmė tekstą, o ne konkrečią siaurą interpretaciją. Kad Konstitucijos tekste nėra pasakyta, kad šeima = tik santuoka. Teismas tik atskleidžia normos tikrąją prasmę. Ar gali KT taip „atskleisti normos tikrąją prasme“,  kad jos reikšmė iš esmės pasikeistų? Vienareikšmiškai – ne“, – mano L. Girskienė. 

Pasak jos, KT negali sukurti turinio „iš nieko“, tik vadovaudamasis savo valia ir asmeninėmis teisėjų nuostatomis ar užsienio teismų suformuota praktika.

„Jis turi vadovautis Konstitucijos tekstu, ankstesne savo doktrina, bendrais teisės principais, tarptautiniais įsipareigojimais. Tačiau tarptautinė praktika yra pagalbinis šaltinis, ne viršesnis už Konstituciją, ji padeda užtikrinti žmogaus teises, išlaikyti suderinamumą su Europa. Teismai kartais pernelyg remiasi tarptautine praktika, perkelia ne Tautos aiškiai patvirtintas idėjas. Tai gali atrodyti kaip „normų importas be demokratinio mandato“. Būtent taip nutiko su 2025 m. balandžio 17 d. KT išaiškinimu“, – sakė L. Girskienė. 

Kaip skelbta, pernai balandžio mėnesį KT konstatavo – tai, jog Lietuvoje nėra įteisinta tos pačios lyties asmenų partnerystė, prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui. KT taip pat prieštaraujančiu Konstitucijai paskelbė Civilinio kodekso (CK) straipsnį, pagal kurį partnerystę galima sudaryti tik tarp vyro ir moters.

„Jei visuomenė nesutinka su teismo interpretacija, kaip ir šiuo atveju beveik 70 proc. Tautos nesutinka su šeimos sampratos praplėtimu, ji turi instrumentą ją „perrašyti“ – pakeisdama Konstituciją referendumu ir aiškiai įtvirtindama kitokią Konstitucijos nuostatų sampratą. Niekas negali iš Tautos atimti šios teisės. Tauta yra Konstitucijos šaltinis. Konstitucijos 9 straipsnis numato, kad svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu.  Konstitucijos keitimas referendume negali prieštarauti Konstitucijai“, – teigė L. Girskienė. 

Pirmadienį Seime vykusioje diskusijoje apie planuojamą surengti patariamąjį referendumą dėl šeimos sampratos taip pat dalyvavo Seimo nariai Audronius Ažubalis, Vytautas Sinica, akademinės bendruomenės atstovai, konstitucinės teisės ekspertai ir kiti. 

Kaip jau skelbė ELTA, balandžio 9 d. Seimas nutarė svarstyti parlamentarų grupės iniciatyvą kartu su 2027 m. vyksiančiais savivaldybių tarybų ir merų rinkimais surengti patariamąjį referendumą dėl šeimos sampratos įtvirtinimo Konstitucijoje. 

Jei Seimas pritartų, per patariamąjį referendumą piliečių būtų paklausta, ar jie sutinka, kad „Konstitucijoje tiesiogiai būtų įtvirtinta, jog šeimos teisiniai santykiai kyla tik iš vyro ir moters santuokos, motinystės ir tėvystės“.

Kaip pažymima nutarimo projekte, kurį pateikė Mišrios Seimo narių grupės narys Vytautas Sinica, šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, nuo kurios puoselėjimo priklauso visuomenės ir valstybės tvarumas bei tęstinumas. Seimas savo dokumente ketina priminti, kad „vyro ir moters papildomumas yra šeimos, kaip pirminės ir prigimtinės bendruomenės bei palankiausios vaiko augimo, vystymosi ir ugdymo aplinkos, kūrimo pagrindas“. 

Nutarimo projekte taip pat pabrėžiama piliečių teisė tiesiogiai spręsti svarbiausius valstybei klausimus, galinčius turėti įtakos dabartinės ir ateities kartų gyvenimo kokybei bei pačios Tautos išlikimui.

Paskelbti patariamąjį referendumą dėl Konstitucijos 38 straipsnio pakeitimo siūlo per 60 įvairioms parlamentinėms frakcijoms atstovaujančių parlamentarų.

Patariamasis referendumas laikomas įvykusiu, jeigu jame dalyvavo daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašą. Jei referendumui pateiktam sprendimui pritarė ne mažiau kaip pusė jame dalyvavusių piliečių, jų pareikštos valios įgyvendinimo klausimas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo galutinių referendumo rezultatų paskelbimo turi būti apsvarstytas Seime. .