„10+ prie egzaminų yra neteisėtas sprendimas, bet iki teismo reikalai neprieis. Hmmm…
Du momentai. Pirmas, šiaip jau po tokio Prokuratūros sprendimo ŠMSM ministrė turėtų atsistatydinti. Tiesiog per didelis reikalas, kad galima būtų nuleisti pasroviui. Ar tai įvyks? 95 proc. kad neįvyks“, – feisbuke rašė A. Lašas.
Politologas pripažino, kad nelabai supranta prokuratūros pozicijos esą „komitetų ydingų sprendimų galiojimas yra pasibaigęs“.
„Žiūrint labai siaurai, jis yra pasibaigęs, bet patys sprendimai iki šiolei turi faktinę teisinę galią. Juk yra skirti pažymiai, tuo pagrindu priimti studentai į aukštąsias mokyklas, kitais metais dar bus priimti (jei koks moksleivis/ė nusprendė šiais metais nestoti, pasiimt taip vadinamą gap year) ir todėl pats sprendimas yra galiojantis.
Tai kaip tai „nėra teisinio pagrindo taikyti viešojo intereso gynimo priemones“? Dar kaip yra! Juk negali teisiškai galioti neteisėti sprendimai. Pataisykit, jei klystu“, – rašė A. Lašas.
Liberalų sąjūdis irgi ragina ministrę prisiimti atsakomybę
Liberalų sąjūdis irgi ragina ministrę prisiimti atsakomybę.
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnės Viktorijos Čmilytės-Nielsen teigimu, Generalinės prokuratūros sprendimas savo esme reikalauja politiko atsakyti už savo veiksmus. „Savo sprendimu ministrė ne tik nuskriaudė pažangiausius mokinius, bet ir sudarė grandininę įstatymų pažeidimų reakciją. Manome, kad tokiu atveju politikas privalo rimtai įvertinti savo atsakomybę“, – pranešime spaudai cituojama V. Čmilytė-Nielsen.
Rugsėjo 11 d. lankydamasi liberalų frakcijoje R. Popovienė aiškino, kad jos sprendimas „niekam nepakenkė“ ir nutylėjo, ar prisiimtų atsakomybę Generalinei prokuratūrai nustačius pažeidimus. Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnės pavaduotojo, Seimo švietimo ir mokslo komiteto nario Simono Kairio teigimu, būtų nesuprantama, jeigu ministrė toliau teigtų, kad jos veiksmai organizuojant šių metų valstybinių brandos egzaminų tvarką „niekam nepakenkė“.
„Vairuotojas, pravažiavęs pro raudoną šviesą, kirtęs dvigubą ištisinę juostą ir stipriai viršijęs greitį, tačiau nieko nesužalojęs, irgi formaliai niekam nepakenkia. Vis dėlto tokie veiksmai užtraukia dideles pasekmes. Lygiai taip pat už savo veiksmų pasekmes privalo atsakyti švietimo, mokslo ir sporto ministrė“, – teigia S. Kairys.
ŠMSM: prokuratūra visuomenei platino sprendimo turinio neatitinkančią žinutę
Savo ruožtu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), Generalinei prokuratūrai konstatavus, kad sprendimas prie abiturientų egzaminų rezultatų pridėti po 10 taškų buvo neteisėtas, tikina, kad tokio teiginio prokuratūros siųstame sprendimo nėra. Pasak jų, šis vertinimas atsirado tik visuomenei išplatintame pranešime.
„Prokuratūros sprendime, kurį gavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, nėra konstatuota, kad sprendimas visiems laikiusiems pridėti dešimt balų yra neteisėtas. Teiginys apie „prieštaravimą imperatyvioms įstatymo nuostatoms, konstituciniams teisėtumo ir teisinio tikrumo principams“ minimas tik Generalinės prokuratūros pranešime spaudai, tačiau ne oficialiame ministerijos gautame sprendime. Oficialiu dokumentu ministerija visgi laiko prokuratūros nutarimą, o ne pranešimo spaudai tekstą“, – dėstoma ŠMSM pranešime spaudai.
„Kodėl pasirinktas būdas visuomenei komunikuoti sprendimo turinio neatitinkančią žinutę, ministerija nesiima vertinti“, – akcentuoja ministerija.
Ruginienė: pasirinktas ne pats tinkamiausias būdas suvaldyti situaciją
Premjerė Inga Ruginienė pripažįsta, jog buvo pasirinktas ne pats tinkamiausias būdas suvaldyti susiklosčiusią situaciją. Visgi, pasak Vyriausybės vadovės, kitos išeities nebuvo, tad Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) sprendimas dėl papildomų taškų buvo geras, rašė ELTA.
„Mes aiškiai deklaravome – dešimties taškų sistema nėra pats geriausias būdas, bet mes kito būdo neturėjome. Deja, turėjome čia ir dabar taisyti tas klaidas, kurias padarė konservatorių Vyriausybė. Jeigu mes būtume dabar nesureagavę, turėtume nemažą procentinę dalį vaikų, kuriems būtų tiesiog užkirsta galimybė toliau studijuoti ir mokytis“, – trečiadienį žurnalistams Vyriausybėje teigė I. Ruginienė.
„Sprendimas buvo padarytas geras, nes kitos išeities nebuvo“, – paklausta, ar ministerijos vadovybė turės prisiimti politinę atsakomybę, atsakė ji.
Premjerė akcentuoja, kad ŠMSM iki gruodžio pradžios turi peržiūrėti valstybinių brandos egzaminų (VBE) išlaikymo kartelės dydį.
„Šiai dienai turime ir ilgalaikius, tvarius sprendimus. Iki gruodžio 1 d. Švietimo ministerija turi parengti normalią tvarką, kaip bus dėliojama egzaminų įvertinimo kartelė, kaip bus vertinami egzaminai“, – akcentavo I. Ruginienė.
Generalinė prokuratūra paskelbė sprendimą
ELTA primena, kad trečiadienį Generalinė prokuratūra pranešė konstatavusi, kad egzaminų vertinimo komitetų sprendimas prie abiturientų egzaminų rezultatų pridėti po 10 taškų yra neteisėtas. Vis dėlto pabrėžiama, kad įvertinus aplinkybes į teismą nebus kreipiamasi.
„Atsižvelgiant į tai, kad teisiškai komitetų ydingų sprendimų galiojimas yra pasibaigęs, prokurorui nėra teisinio pagrindo taikyti viešojo intereso gynimo priemones ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su abstrakčiu prašymu dėl norminių administracinių aktų – komitetų posėdžių protokolinių sprendimų teisėtumo ištyrimo“, – rašoma prokuratūros pranešime.
Vasarą paaiškėjus daugumos abiturientų laikytų egzaminų rezultatams, ŠMSM pranešė prie visų patikrinimų, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros, pridėjusi po 10 taškų. Pasak ministrės Ramintos Popovienės, tokio sprendimo imtasi siekiant sumažinti egzaminų neišlaikiusių abiturientų skaičių ir kompensuoti skirtumą tarp seniau galiojusios 16 ir šiuo metu nustatytos 35 taškų egzamino išlaikymo kartelės.
Liepos pabaigoje Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriui buvo pavesta patikrinti informaciją apie ŠMSM sprendimą pridėti prie šių metų abiturientų egzaminų rezultatų po 10 taškų ir spręsti, ar yra pagrindo šioje situacijoje taikyti viešojo intereso gynimo priemones.