„Matyt intriga, kuri sukelia didžiausią smalsumą, tai 2026 metais kiek bus skirta gynybai. Tai 2026 biudžete gynybai bus skirta 5,38 proc. BVP. Tai yra rekordiškai tikrai daug“, – spaudos konferencijoje sakė premjerė.
„Man atrodo, kad mes per vienerius metus pasiekėme ganėtinai ženklų šuolį, bet tą mus įpareigoja ir tą diktuoja daryti geopolitinė situacija. Labai rimtai vertiname tą ir dedame maksimalias pastangas, kad mūsų gyventojai jaustųsi saugiai“, – pridūrė I. Ruginienė.
Pasak jos, Lietuva eina „koja kojon su kaimynais ir strateginiais partneriais“, nes tiek Lenkijos, tiek Latvijos ir Estijos vadovai planuoja panašias išlaidas.
„Visi supranta, kad mūsų regionas turi šiandien skirti daug dėmesio gynybai“, – kalbėjo premjerė.
„Biudžetas mūsų atliepė gynybos poreikį, ir girdėjome dažnai klausimą kiek gi, kiek gi, visada sakydavome – ne mačiau 5 (procentų – red.), kiek ir Vyriausybės programoje parašyta, tai šiandien jau galime šiek tiek drąsiau iškomunikuoti galutinius skaičius. Kaip ir premjerė minėjo“, – sakė finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.
Pasak jo, ši suma siekia 4 mlrd. 790 mln. eurų.
„Kaip ta suma pasiskirstys, čia Finansų ministerija tiesiog skiria gynybai sumą, vėlesnis skirstymas tarp visų tų poreikių jau yra Vyriausybės sprendimai“, – kalbėjo ministras.
Nėra aišku, kiek lėšų bus skiriama tiesioginėms gynybos reikmėms
Paklausta apie tai, kokia dalis biudžete numatyto gynybos finansavimo bus skiriama tiesiogiai krašto apsaugos reikmėms, o kokia — dvigubos paskirties sritims, pavyzdžiui, keliams, I. Ruginienė tikino, kad šie poreikiai eina kartu.
„Tie visi tęstiniai dalykai automatu persikelia: mes negalime nei nukarpyti, negalime nei pakeisti. Mes įsipareigojamus privalomai vykdome ir toliau vykdysime, bet yra ir tam tikrų papildomų dalykų, kurie yra sąlygoti naujos susidariusios padėties. Pavyzdžiui, oro gynyba: tikrai norime daugiau investuoti į oro gynybą“, – kalbėjo premjerė.
Pasak jos, tai daroma su kitomis ministerijomis, pavyzdžiui, Susisiekimo ministerija, kuri, anot I. Ruginienės, „pasiūlė savo pagalbą“.
„Mūsų tikslas yra ne išleisti tiesiog pinigus, bet dar matyti, kaip mes galime panaudoti tuos pinigus tikslingiau, panaudoti mūsų dabartinę jau sukurtą infrastruktūrą. Ir tam jau pradėsime sektorinius susitikimus su kitomis ministerijomis“, – sakė ji.
Ji patvirtino, kad į šias išlaidas įskaičiuoti ir infrastruktūros darbai.
„Darželiai – matyt, ne apie tai kalbame, bet jeigu mes kalbame apie poligoną, tai natūralu, kad iki poligono reikės privažiuoti. Tai pagrindinė infrastruktūra. Net jei kalbame apie diviziją, mes kalbame ne apie karius, bet kalbame dar ir apie infrastruktūrą. Tai viskas eina kompleksu. Tai natūralu, kad nusipirkus tanką, turbūt reikia pagalvoti, kur jį reikia laikyti ir kaip su juo reikės judėti karo metu. Visa tai ateina irgi kompleksu“, – sakė premjerė.
„Nesupraskime gynybą vien tik per ginklų įsigijimą. Yra ir daugybė kitų dalykų, kurie irgi įsijungia karo metu“, – teigė I. Ruginienė.
Kalbėjo apie platesnį požiūrį
Premjerės teigimu, nors šis planas skirtas gynybai, ji teigė, kad svarbu kalbėti apie platesnį požiūrį: rengti ir policijos, ir pasieniečių pajėgas, taip pat visuomenę.
„Turime mokytis iš Ukrainos. Ukraina yra ta šalis, kuri duoda geriausias pamokas. Tai kas iš to, kad krašto gynyba bus tikrai stipri, bet policija nebus pasirengusi, civiliai nebus pasirengę X dienai? To leisti negalime. Reiškia, mes patį gynybos planą turėsime plėsti ir investuoti dar daugiau, įtraukiant net ir jus“, – į žurnalistus spaudos konferencijoje kreipėsi I. Ruginienė.K. Vaitiekūnas vis dėlto pabrėžė, kad tai yra gynybos biudžetas ir pagrindinė institucija, kuri iš jo gaus finansavimą, yra Krašto apsaugos ministerija.
„Bet šalies gynyba neapsiriboja viena institucija. Yra visa Vyriausybė, Vyriausybė priims sprendimus ir padalins tuos pinigus taip, kad būtų geriausiai atliepti krašto apsaugos poreikiai“, – kalbėjo ministras.
Pasak K. Vaitiekūno, šiuo metu planuojama, kad skolintų lėšų gynybos biudžetui skiriama nebus.
NATO narės yra sutikusios, kad iki 2035 metų išlaidos gynybai siektų 5 proc. nuo kiekvienos šalies BVP. Tačiau išlaidas nuspręsta dalinti į dvi dalis: 3,5 proc. BVP skirti realiems gynybos poreikiams tenkinti ir NATO pajėgumų tikslams įgyvendinti, o 1,5 proc. BVP skirti su gynyba daugiau ar mažiau susijusioms reikmėms – infrastruktūros apsaugai, civilinei parengčiai, atsparumui ir panašiai.
Įtemptas biudžetas
I. Ruginienė teigė, kad biudžeto planavimas nebuvo lengvas, tačiau pavyko rasti balansą tarp socialinio saugumo ir gynybos.
„Šiandien esame ypatingai susikoncentravę į šalies saugumą. Norėjome atrasti tarp saugumo gynybos prasme ir saugumo šalies viduje arba socialinio saugumo. Tai atrodo, tą balansą atradome“, – kalbėjo ji.
Valdančiosios „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis po frakcijos posėdžio pirmadienį sakė, kad biudžetas „yra pakankamai deficitinis ir problematinis, kaip tas atsilieps Vyriausybės programos įgyvendinime“.
„Yra punktų, kurių, gali būti taip, kad šiais metais neįgyvendinsime, o buvome pažadėję rinkėjams, tai gali būti nusivylę rinkėjai, ir gali būti nepasitenkinimo. Turbūt dar bus proga koalicijoje padiskutuoti per antrą svarstymą“, – kalbėjo R. Žemaitaitis.
Seimo pirmininkas Juozas Olekas ELTAI praėjusią savaitę sakė, kad gynybai kitąmet planuojama skirti apie 5,2 proc. bendrojo vidaus produkto, nors ateinančio laikotarpio valstybės biudžeto poreikiai yra „įtempti“.
Pasak Seimo vadovo, kitų metų biudžete bus numatytos lėšos ne tik gynybai, tačiau ir kultūros, švietimo, socialinės ir sveikatos srities darbuotojų atlyginimams.