„Matant, kad tikrai yra sričių, kurios yra labiau nuskriaustos, pavyzdžiui, senatvės pensijos – jos nėra tokio lygio, kokio mes norėtume. Aš visai būčiau atviras svarstyti tokius pasiūlymus, diskutuoti ir pasidalinti tais argumentais“, – žurnalistams Klaipėdoje sakė K. Vaitiekūnas.
Jis nemano, kad dėl to antroji pensijų pakopa sugriūtų.
Kaip anksčiau antradienį rašė „Delfi“, socialdemokratas Algirdas Sysas ketina teikti pasiūlymą atsisakyti 1,5 proc. valstybės paramos antrojoje pensijų kaupimo pakopoje. Šia idėja jis pasidalijo su naujienų portalu LRT.
Anot Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko, toks klausimas kilo mažėjant kaupiančiųjų II pensijų pakopoje.
„Jeigu galime sau leisti tokią sumą (apie 300 mln. eurų), tai skirkime dabartiniams pensininkams, nes jų pajamos yra per mažos“, – naujienų portalui teigė A. Sysas, kuris tokį pasiūlymą žada registruoti Seime ir tikisi, kad prie šio klausimo bus grįžta svarstant 2027 m. biužetą.
Vis dėlto, šiai parlamentaro idėjai, kaip skelbė LRT, nepritaria nei ekonomistai, nei prezidentas Gitanas Nausėda ar SADM ministrė Jūratė Zailskienė. Jie, kitaip nei finansų ministras, laikosi nuomonės, kad panaikinus šią valstybės paskatą, antroji pakopa prarastų patrauklumą ar net sugriūtų.
Kiekvienam kaupiančiajam valstybė kasmet skiria 1,5 proc. skatinamąją įmoką nuo užpraeitų metų šalies vidutinio darbo užmokesčio. Ši suma šiemet siekia 33,49 euro per mėnesį – tai yra apie 400 eurų per metus.
„Sodra“ primena, kad tiems, kurie svarsto nutraukti kaupimą antroje pensijų pakopoje, sprendimui priimti bus skirtas dvejų metų laikotarpis – nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d.
Jau skelbta, kad per pirmąjį ketvirtį iš II pakopos pasitraukė apie 40 proc. visų sistemos dalyvių – beveik 550 tūkst. žmonių, kaupti liko apie 850 tūkst. gyventojų.