„Jei kita raketa ar orlaivis be leidimo, tyčia ar per klaidą, įskris į mūsų erdvę ir bus numuštas, o nuolaužos nukris NATO teritorijoje, būkite malonūs čia atėję nedejuoti. Jūs buvote įspėti“, – sakė R. Sikorskis.
Pastarosiomis savaitėmis NATO sąjungininkės pareiškė didėjantį susirūpinimą dėl Rusijos įvykdytų jų oro erdvės pažeidimų. Estija penktadienį pranešė, kad trys Rusijos naikintuvai 12 minučių skraidė jos oro erdvėje. Rusija tai neigia. Anksčiau daug Rusijos dronų įsiveržė į Lenkijos oro erdvę, Rusijai bombarduojant Ukrainą. Rumunija taip pat pranešė apie Rusijos droną, įskridusį į jos oro erdvę.
Pasak Estijos užsienio reikalų ministro Marguso Tsahknos, jo tikslas – atkreipti dėmesį į situaciją pasauliniu mastu ir užtikrinti, kad būtų laikomasi JT chartijos, kuri numato susilaikyti nuo grasinimų jėga.
„Nuolatinė Saugumo Tarybos narė – Rusija – yra būtent ta, kuri itin grubiai pažeidžia visus šiuos principus“, – pareiškė M. Tsakhna. Jis taip pat pažymėjo, kad toks žingsnis gali turėti įtakos užkertant kelią tolesniems pažeidimams.
Posėdyje dalyvavusi Slovėnija išreiškė palaikymą Estijai ir pasmerkė Rusijos provokacijas.
Prancūzijos atstovas taip pat pareiškė solidarumą su Estija ir pasmerkė šią provokaciją. Jis pabrėžė, kad tokie veiksmai neturi precedento ir taip pat išreiškė visišką solidarumą su Ukraina.
Pasisakė ir Kinijos atstovas, paraginęs dalyves „pradėti dialogą“.
JAV: ginsime kiekvieną NATO teritorijos centimetrą
Tuo metu Jungtinės Amerikos Valstijos pirmadienį patvirtino, kad gins NATO teritoriją nuo įsibrovimų, Rusijai pakartotinai pažeidus Europos NATO narių oro erdvę.
„Jungtinės Valstijos remia mūsų NATO sąjungininkes šių oro erdvės pažeidimų akivaizdoje. Noriu pasinaudoti šia pirmąja proga pakartoti ir pabrėžti, kad Jungtinės Valstijos ir mūsų sąjungininkės gins kiekvieną NATO teritorijos centimetrą“, – sakė JAV ambasadorius Mike’as Waltzas.
Rusija turėtų tuojau pat nutraukti tokį pavojingą elgesį, sakė naujai paskirtas ambasadorius.
„Tikimės, kad Rusija ieškos būdų neaštrinti padėties, o ne rizikuos ją plėsti“, – pridūrė M. Waltzas.
Jis pabrėžė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas skyrė labai daug laiko ir pastangų, siekdamas užbaigti „siaubingą“ Rusijos ir Ukrainos karą. Rusija turėtų tiesiogiai derėtis su Ukraina dėl karo nutraukimo, sakė M. Waltzas.
Rusija neigia oro erdvės pažeidimus
Rusijos ambasadoriaus JT pavaduotojas Dmitrijus Polianskis apkaltino NATO šalis „skleidžiant akivaizdų melą“.
„Faktai įrodo, kad rugsėjo 19 d. trys Rusijos naikintuvai MIG 31 atliko suplanuotą skrydį iš Karelijos į aviacijos bazę Kaliningrado srityje, griežtai laikydamiesi tarptautinių oro erdvės naudojimo taisyklių. Rusijos lėktuvai nenukrypo nuo sutarto maršruto ir neįskrido į Estijos oro erdvę“, – teigė jis.
Rusijos atstovas situaciją apibūdino kaip rusofobijos ir isterijos platinimą. Jis pavadino incidentą išsigalvojimu ir pareiškė, kad nieko panašaus neįvyko. Jo teigimu, naikintuvai skrido neutralioje oro erdvėje.
Rusija teigia, kad Europa yra „nesveiko proto“ ir kenčia nuo paranojos.
Rusijos atstovas sakė, kad Lenkija esą taip pat nepateikė adekvačių įrodymų, kad į jos oro erdvę buvo įskridę Rusijos dronai. Iškart po savo kalbos jis paliko salę.
Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorė Yvette Cooper sakė, kad NATO yra pasirengusi imtis visų būtinų veiksmų NATO teritorijai ginti.
„Esame budrūs. Reaguojame į padėtį. Ir jei mums teks susidurti su lėktuvais, kurie be leidimo veikia NATO oro erdvėje, mes tai padarysime. Jungtinė Karalystė palaiko savo draugus“, – sakė ji.
JK yra pasiryžusi didinti spaudimą Rusijai, kol ji nebaigs neteisėto karo prieš Ukrainą, pridūrė ji.
JT: grėsmė Europos saugumui
Generalinio sekretoriaus padėjėjas Miroslavas Jenča sakė, kad Rusijai priskiriamus NATO oro erdvės pažeidimus JT laiko grėsme Europos saugumui.
„Šie pastarieji incidentai dar labiau išryškino ir taip didelę įtampą, keliančią grėsmę Europos saugumui, karui tęsiantis Ukrainoje. Suverenių šalių oro erdvės pažeidimai yra nepriimtini“, – sakė jis JT Saugumo Tarybos posėdyje.
Paminėjęs neseniai įvykusius Rusijos dronų ir naikintuvų įsiveržimus į Estiją, Lenkiją ir Rumuniją, M. Jenča paragino nedelsiant deeskaluoti padėtį.
Saugumo Taryba susirinko Estijos prašymu. Pagal tarptautinę teisę 15 narių JT Saugumo Tarybos rezoliucijos yra privalomos ir gali būti nagrinėjamos tarptautiniuose teismuose. Ji daugiausia svarsto konfliktus, keliančius grėsmę pasaulio taikai. Rusija turi veto teisę, todėl dėl karo Ukrainoje Saugumo Tarybos rankos yra surištos.