Kaip „Delfi“ pasakojo 63-ejų metų moteris (vardas ir pavardė „Delfi“ žinomi), jų finansinė situacija yra tikrai sudėtinga, o senam sodo nameliui, kuris yra dviejų kambarių su atskira virtuve ir sudaro apie 46 kv. m., jau kurį laiką reikia atnaujinimų. Šiame namelyje beveik 64-erių metų vyras ir žmona gyvena nuo 2001 m. Jame vis dar nėra tualeto ir dušo, o grindys irgi pradėjo linguoti.
„Jos jau turbūt baigia supūti. Turbūt balkiai supuvę, nežinai kada įlūši. O ką daryti? Vyras gauna neįgalumą (468 Eur), o aš dirbu parduotuvėje. Taip ir sukamės“, – kalbėjo ji.
Žiemą už šildymą – daugiau nei 300 Eur
Moteris atvirai pripažino, kad sunku susitaupyti, kai per abu gauna nedaug pinigų. Dar reikia pirkti ir maistą, ir mokėti už komunalines išlaidas. Jos teigimu, pagrindiniai darbai, kuriuos stengsis atlikti gavę pinigus, bus dviejų langų keitimas, grindų tvarkymas ir „Traidenio“ nuotekų valymo įrenginių kasimas.
„Paskui jau galvojame apie grindų šiltinimą, nes žiemą šildomės elektra. Galiu pasakyti, kad vieną mėnesį už elektrą mokėjome net 321 Eur“, – kalbėjo moteris, o kitais metų laikais šildosi malkomis.
Ji sakė, kad kažkada reiktų apšiltinti ir namelio sienas, tačiau tam reikia dar daugiau lėšų.
„Dabar mums svarbiausia greitu metu įsirengti tualetą ir dušą. Maudytis kol kas važiuojame į miesto baseiną, o drabužius išsiplauname pas vaikus ar mano brolį. Vis dėlto vyro sveikata prasta, jam būna širdies permušimai, todėl tikrai sunku be šių dviejų dalykų“, – atviravo moteris ir neslėpė jaudulio dėkodama už suteiktą piniginę paramą.
Vyras fiziškai dirbti nebegali
Pasak jos, padėti viską susitvarkyti turėtų du poros vaikai ir moters brolis. Vyras padėti nebegali, nes gydytojai jam uždraudė bet kokius fizinius darbus.
„Jis yra be širdies ritmo ir turi prieširdžių virpėjimą. Žmogus geria vaistus ir neturi jėgų. Vyrui reikia gulėti, miegoti, o visi fiziniai darbai yra uždrausti. Kai ritmo nėra, bet kada širdelė gali sustoti“, – guodėsi žmona.
Moteris teigė, kad reikės keisti du langus, kadangi jie nuo senumo tapo labai pralaidūs, o virtuvėje jau buvo anksčiau vieną langą pakeitusi. Taip pat prašys vaikų ir brolio pagalbos, kad padėtų sutvarkyti grindis.
„Tikrai, kiek galėsime, tiek pasidarysime. Bet būtinai mums reikia ir dušo, ir tualeto. Šie dalykai yra labai reikalingi neįgaliam vyrui“, – tikino ji.
Pora išsakė lūkestį, kad tikisi, jog gauti pinigai bent šiek tiek padės pasigerinti buitį.
Lazutka: 40 proc. Lietuvos gyventojų neturi santaupų
Ekonomistas Romas Lazutka komentavo, kad yra atliktas tyrimas apie gyventojų pajamas ir gyvenimo sąlygas. Jo teigimu apklausą daro Valstybės duomenų agentūra pagal Europos Sąjungos (ES) metodiką, kuri yra suderinta visose ES šalyse.
„Lietuvoje šis tyrimas paprastai yra atliekamas kasmet ir jis rodo, kad apie 40 proc. gyventojų atsako, kad jie neturi santaupų, kurias galėtų panaudoti įvykus kokiam nors netikėtam įvykiui. Tų santaupų dydis, kurios gyventojai irgi neturi, yra skurdo rizikos riba. Pagal 2024 m. pajamas ta skurdo rizikos riba buvo apie 700 Eur.
Ta skurdo rizikos sumos riba kasmet kyla, kadangi medialios pajamos visuomenėje auga. Šiais metais ji turėtų apie 850 Eur, tačiau tokie duomenys pasirodys šiek tiek vėliau“, – komentavo ekonomistas.
R. Lazutka dar kartą pabrėžė, kad net 40 proc. Lietuvos gyventojų neturi susitaupę tokių sumų, todėl jiems pasikeisti langus ar sodo namelyje krosnį pakeisti kietojo kuro ar dujiniu katilu gali būti labai sunku.
„Šiems darbams gali reikėti kelių šimtų ar net kelių tūkstančių eurų. Vadinasi, nemaža dalis Lietuvos šeimų negali sukaupti tos skurdo ribos sumos dėl per mažų pajamų.
Kitas šaltinis yra Lietuvos bankas, kuris irgi atlieka savo tyrimą. Jie rekomenduoja turėti gyventojams irgi sau finansinę pagalbą netikėtiems įvykiams. Jie kalba apie šešių mėnesių pajamų dydį, kurį reikėtų turėti. Aišku, atsižvelgiant kokia yra šeima ir kokie jos yra poreikiai.
Taigi, Lietuvos banko tyrimas rodo, kad jau apie 80 proc. Lietuvos gyventojų tokių pajamų neturi. Tiesa, šešių mėnesių pajamos yra gerokai daugiau: jeigu šeimos pajamos per mėnesį yra 2000 Eur, tai už šešis mėnesius jau būtų 12 000 Eur“, – paaiškino profesorius.
Jis pridūrė, kad Lietuva turi ir socialinę paramą žmonėms, kurie netekę darbo gauna nedarbo išmokas, o susirgę – ligos.
„Tai yra tokia pagalba, kuri yra reikalinga čia ir dabar: maistui ir už paslaugas. Jūsų minimu atveju yra tam tikros investicijos į būsto gerinimą, todėl iš eilinių pajamų to nelabai padarysi. Taigi, Lietuvoje turime tokius skaičius“, – teigė R. Lazutka.
Pasiūlė išeitį
Ekonomisto teigimu, visiškai nereiktų stebėtis, kodėl tautiečiai nusprendė atsiimti pinigus iš antrosios pensijų pakopos.
„Mane stebina, kad žmonės stebisi, ypač mūsų didieji ekonomistai. Jie sako: „Oi, žmonės ištaškys pinigus“. Ką reiškia ištaškys? Deja, tokių vargingai gyvenančių šeimų yra nemažas skaičius ir jiems yra daug tie prisikaupę keli tūkstančiai eurų.
Jeigu tie žmonės gyvena tokiomis sąlygomis, kokiomis minėjote, tai nėra joks pinigų taškymas, o svarbiausių problemų sprendimas. Net ir šaipomasi, kad perka naujausio modelio mobiliuosius telefonus, nors kokius parduoda, tokius ir perka.
Tikrai niekas nedarė jokių tyrimų, ar jie perka pačius brangiausius ar vidutinės kainos telefonus“, – tikino profesorius.
Pasak jo, šiais laikais, jeigu neturi išmaniojo telefono, tai esi kaip be rankų, nes kai kuriais atvejais negalėsi pasiekti ir kai kurių valstybinių įstaigų.
„Telefono reikia ne tik skambinimui, bet ir dėl interneto. Tai yra tokie dalykai, kurie šiais laikais yra būtini. Taigi, nemaža dalis gyventojų iš tų einamųjų pajamų, pavyzdžiui, nedidelių algų sunkiai gali susitaupyti. Juo labiau, jeigu yra dar vienas darbingo amžiaus žmogus, kuris gauna tik neįgalumo išmoką“, – sakė R. Lazutka.
Ekonomistas pateikė ir pavyzdį: jei būdamas sveikas žmogus uždirbo 1500 Eur „į rankas“, o jam sunkiai susirgus tenka gauti tik 468 Eur neįgalumo išmoką, tai galima matyti akivaizdų kritimą.
„Jeigu žmogus tiesiog išėjo į pensiją, tai dar galima spėti, kad jis yra pasitaupęs, nėra kitų išlaidų, perka tik sau maistą ir vaistus.
Tačiau jeigu tai yra darbingo amžiaus žmogus, o jeigu dar neįgaliu tapo augindamas du vaikus, tai suprantama, kad iš karto krentama į duobę.
Iš tų socialinių išmokų, kad ir jos siektų 800 Eur, vis tiek būtų praktiškai neįmanoma susitaupyti namo ar sodo namelio rekonstrukcijai“, – kalbėjo jis.
R. Lazutka teigė, kad anksčiau yra diskutavęs su Nacionaliniu skurdo mažinimo organizacijų tinklu, kad gal reiktų steigti tokį fondą, kur būtų išduodami tam tikri socialiniai kreditai.
„Aišku, tai nėra tai, ką kinai sukūrė kontroliuoti savo visuomenei. Ne, šiuo atveju toks kreditas būtų panašus į banko paskolą. Kaip žinome, paprastai komerciniai bankai tokiems žmonėms nesutinka duoti paskolų dėl esą per mažų pajamų ir kad neišgalės grąžinti.
Tačiau tai būtų socialinė paskola, kai savivaldybės galėtų turėti fondą, kuris būtų skirtas tokiems investiciniams projektams. Kai kurie jį gavę galėtų grąžinti pinigus po truputį, o, pavyzdžiui, neįgalūs žmonės, viską pagrindę, galėtų ir negrąžinti“, – pasiūlė išeitį profesorius.
Projektą inicijuoja ir paramą teikia „Norfa“.