Pasak agentūros, dabartiniai ūkininkų ir vyriausybių sprendimai dėl trąšų naudojimo, importo, finansavimo ir pasirenkamų kultūrų nulems, ar maisto kainos šoktels dar šių metų pabaigoje, ar 2027 m. pradžioje, rašo „Politico“.
„Reikia rimtai galvoti, kaip padidinti šalių gebėjimą absorbuoti šį smūgį, kaip sustiprinti jų atsparumą, kad sumažintume galimas pasekmes“, – sakė FAO vyriausiasis ekonomistas Maximo Torero.
Poveikis jau matomas. FAO maisto kainų indeksas, stebintis tarptautinių maisto žaliavų kainų pokyčius, balandį kilo trečią mėnesį iš eilės dėl aukštų energijos kainų ir sutrikimų, susijusių su konfliktu Viduriniuose Rytuose.
Pasak agentūros, krizė vystysis etapais: pirmiausia energija, tada trąšos, po to sėklos, mažesnis derlius, žaliavų kainų augimas ir galiausiai maisto infliacija, kuri pasieks vartotojus parduotuvėse.
Labiausiai pažeidžiamos skurdesnės Azijos, Afrikos ir Lotynų Amerikos šalys, kuriose daugelis žmonių jau dabar sunkiai įperka pakankamai maisto, nes jos tradiciškai perka azotines trąšas iš Vidurinių Rytų.
Šis perspėjimas pasirodė po to, kai Europos Komisija pristatė ilgai lauktą veiksmų planą dėl trąšų, orientuotą į ilgalaikes priemones, tokias kaip mėšlo ir žemės ūkio atliekų perdirbimas. Į planą neįtrauktos greičiausiai trąšų kainas Europos ūkininkams galinčios sumažinti priemonės, pavyzdžiui, muitų rusiškoms ir baltarusiškoms trąšoms sustabdymas arba ES anglies dioksido mokesčio atidėjimas.
FAO paragino vyriausybes ieškoti alternatyvių prekybos maršrutų apeinant Hormuzą, vengti eksporto ribojimų ir apsaugoti humanitarinius maisto tiekimus nuo prekybos apribojimų.