„Delfi“ parašęs Tomas dalijosi, kad dirba lietuviškoje IT įmonėje, kurioje – daugiau nei 100 darbuotojų.
Anot jo, gavus raudonus įspėjamuosius pranešimus į telefonus dėl drono sukelto oro pavojaus, iš komandų vadovų ir aukščiausio lygio vadovų nesigirdėjo nė žodžio.
„Nei prieš incidentą, nei po. Jokių instrukcijų, jokio evakuacijos plano, jokio pranešimo, kur susirinkti. Ypač stebina tai, kad kalbame apie IT įmonę – organizaciją, kurioje darbuotojai kasdien komunikuoja per tokius įrankius kaip „Microsoft Teams“ ar „Slack“. Vienos žinutės į bendrą kanalą būtų užtekę, kad darbuotojai žinotų, ką daryti. Bet to nebuvo. Kabinete žmonės nustojo dirbti ir vertė telefonus – visai be gairių iš vadovybės“, – stebėjosi skaitytojas.
Toliau vyras tęsė, kad dar labiau jį nustebino odontologijos klinikoje dirbančios draugės situacija. Jo teigimu, gavus pranešimus odontologės sustabdė procedūras pacientui ir susirinko pas administratorę pasitarti.
„Atsakymas iš vadovybės: ko čia visos susirinko, grįžkite prie darbų. Argumentas – raudoni pranešimai nėra „oficialus pranešimas“, – įvardijo Tomas.
Jis „Delfi“ nesutiko atskleisti nei IT įmonės, nei odontologijos klinikos pavadinimų.
Kaip turėtų elgtis darbdaviai tokiose situacijose, savo feisbuko įraše išsamiai aptarė teisininkė Raimonda Joskaudienė. Ji „Delfi“ leido cituoti jos įžvalgas.
Teisininkė: darbuotojo negalima bausti už tai, kad atsisako dirbti kilus pavojui
Pasak jos, civilinės saugos pranešimas darbo metu nėra vien darbuotojo asmeninis reikalas.
„Jeigu žmogus tuo metu yra darbe – biure, parduotuvėje, gamyboje, mokykloje, klinikoje, sandėlyje, statybvietėje, prie kasos, pas klientą ar įmonės automobilyje – darbdavys negali likti pasyvus stebėtojas.
Darbo diena gali tęstis. Įmonė gali veikti. Tačiau sauga turi būti organizuota. Paprastai tariant: kai ateina civilinės saugos pranešimas, vadovo pareiga nėra „palaukti, kas bus“. Vadovo pareiga – informuoti, organizuoti ir apsaugoti“, – rašė R. Joskaudienė.
Anot teisininkės, kai paskelbtas raudonas pavojaus signalas ir oficialiame pranešime nurodoma eiti į priedangą ar saugią vietą, darbdavys turi organizuoti darbuotojų apsaugą nedelsdamas.
-
stabdyti darbus, jeigu jų tęsimas kelia pavojų;
-
nukreipti darbuotojus į priedangą arba saugiausią galimą patalpą;
-
pasirūpinti klientais, lankytojais, pacientais, vaikais, vyresnio amžiaus ar negalią turinčiais asmenimis;
-
nepalikti vienų darbuotojų prie kasų, vitrinų, langų, lauke ar kitose rizikingose vietose;
-
užtikrinti, kad darbuotojai nesiblaškytų ir gautų vieną aiškų nurodymą;
-
sekti tik oficialią informaciją ir laukti pavojaus atšaukimo.
Yra veiklų, kurių negalima sustabdyti mechaniškai per vieną sekundę: gydymo įstaigos, avarinės tarnybos, kritinė infrastruktūra, tam tikri gamybiniai procesai. Bet net ir tokiais atvejais sauga nėra atšaukiama. Tokiose įstaigose turi būti iš anksto aišku, kurios funkcijos tęsiamos, kas lieka, kas traukiasi, kur yra saugesnės patalpos ir kas priima sprendimus, pridūrė R. Joskaudienė.
Kalbėdama apie darbdavio pareigas, ji nurodė, kad darbuotojai turi žinoti, kur gaus nurodymą: el. paštu, telefonu, vidine sistema, per pamainos vadovą ar kitą aiškų kanalą, taip pat kiekvienoje darbovietėje turi būti aišku, kas koordinuoja veiksmus pavojaus metu.
Gali būti skirtos baudos
Darbdavys taip pat turi žinoti, kur darbuotojai galės pasitraukti: rūsys, požeminė aikštelė, patalpa be langų, patalpa už kelių sienų, koridorius, sanitarinės–buitinės patalpos, kita saugesnė vieta.
Jeigu įmonėje tuo metu yra klientų, pacientų, mokinių, pirkėjų ar svečių, jie neturi būti paliekami nežinioje.
„Lauko darbai, darbai aukštyje, prie langų, prie stiklinių konstrukcijų, su pavojingais įrenginiais ar transportu, pasak teisininkės, turi būti vertinami atskirai. Jeigu pavojus realus, darbas negali būti tęsiamas vien todėl, kad „reikia užbaigti pamainą“, – sakė ji.
Darbuotojas taip pat neturi būti baudžiamas už tai, kad vykdo oficialų saugos nurodymą ar atsisako dirbti, kai kyla realus pavojus jo saugai ar sveikatai.
R. Joskaudienė įraše nurodė, kad darbdavys negali ignoruoti civilinės saugos pranešimo, nutylėti informacijos nuo darbuotojų, versti jų likti pavojingoje vietoje, grasinti nuobaudomis už pasitraukimą į saugią vietą, palikti lankytojų ar klientų be informacijos, skleisti nepatikrintos informacijos.
Galiausiai eskpertė pastebėjo, kad už krizių valdymo ir civilinės saugos teisės aktų nevykdymą ar pažeidimą Administracinių nusižengimų kodekse numatytos baudos: įprastai juridinių asmenų vadovams ar atsakingiems asmenims nuo 120 iki 240 eurų, pakartotinai – nuo 180 iki 360 eurų, o kvalifikuotais atvejais, kai kyla pavojus žmonių gyvybei ar sveikatai, – nuo 1500 iki 6000 eurų.
Už darbo įstatymų ir darbuotojų saugos bei sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus numatytos baudos darbdaviams, juridinių asmenų vadovams ar atsakingiems asmenims nuo 240 iki 880 eurų, o jeigu dėl pažeidimo galėjo įvykti nelaimingas atsitikimas, avarija ar atsirasti kitų sunkių padarinių – nuo 1000 iki 2000 eurų.
Jei dėl darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimo įvyksta sunkus ar mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe arba atsiranda kitokių sunkių padarinių, Baudžiamasis kodeksas numato baudžiamąją atsakomybę – baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki septynerių metų.