Nuolat atnaujinama infrastruktūros apsauga
Energetikos ministerijos atstovai „Delfi“ rašė, jog Lietuvos energetinės infrastruktūros apsauga grindžiama nuosekliu ir kompleksiniu požiūriu, apimančiu tiek techninius sprendimus, tiek organizacines ir saugumo priemones. Nacionalinėje strategijoje energetinis saugumas, sustiprinta energetikos infrastruktūros apsauga ir stabilus energijos tiekimas vartotojams yra įtvirtinti kaip vieni iš pagrindinių prioritetų.
Energetikos sistema vystoma taip, kad būtų atspari, turėtų pakankamai rezervų ir lankstumo veikti įvairiomis sąlygomis. Prie sistemos patikimumo prisideda ir ilgalaikiai sprendimai – infrastruktūros diversifikacija, integracija į Europos energetines sistemas bei tarpvalstybinės jungtys, leidžiančios išvengti priklausomybės nuo vieno tiekimo šaltinio. Kartu nuosekliai stiprinama kritinės infrastruktūros apsauga – didinamas fizinis saugumas, tobulinama kibernetinė apsauga, vystoma nuolatinė stebėsena ir reagavimo mechanizmai, kaupiami rezervai.
„Enefit“ energetinės infrastruktūros apsaugai skiria didelį dėmesį. Įmonės vadovo Valdemaro Fiodorovičiaus teigimu, į detales leistis nesinori, tačiau galime užtikrinti, kad geopolitinė situacija ir kitų šalių pavyzdžiai (karas Ukrainoje, masinis elektros dingimas Pirėnų pusiasalyje) paskutiniais metais išmokė daug. Gyvename tokiu laiku, kai svarbi ir kibernetinė sauga. Atsinaujinančių energijos išteklių gamyba, duomenų perdavimas, tiesiogiai susijęs su kibernetiniu saugumu, visa debesijos aplinka. Dėmesį skiriame tiek apsaugai nuo konvencinių smūgių, tiek kibernetinei saugai.
„Atliekame prevencinius veiksmus, kad mūsų infrastruktūra būtų kuo saugesnė, tačiau natūralu, kad tik mūsų pastangų neužtenka. Elektros rinka tiesiogiai susijusi su kaimyninėmis šalimis. Nepaisant to, kad gebame veikti salos režimu, tarpvalstybinės jungtys išlieka svarbios ekonominiu atžvilgiu. Kaip matėme „EstLink 2“ elektros perdavimo kabelio tarp Estijos ir Suomijos nutraukimo atveju, bet koks veiklos sutrikimas gali turėti padarinių“, – sakė V. Fiodorovičius.
Visuomeninio projekto „Locked N’ Loaded“ komanda pataria pažvelgti į netoliese vykstantį karą ir pasimokyti iš jo. Specialistai aiškina, kad kritinė infrastruktūra (ypač – energetika) yra vienas esminių taikinių, į kurį Rusijos – Ukrainos kare yra nusitaikiusios abi pusės. Juos pažeidus ar sunaikinus, kuriamas ne tik karinis, bet ir politinis – ekonominis efektas.
„Ukraina prioritetiniu taikiniu pasirinko agresoriaus naftos perdirbimo infrastruktūrą, kuri „maitina“ agresoriaus karo pramonę. Ukrainiečiai pagrinde tam naudoja ilgo nuotolio atakos dronus. Tuo tarpu agresorius didžiąja dalimi nusitaikęs į šilumines elektrines, kitą infrastruktūrą, kuri užtikrina gyventojų gerbuvį (šildymas, vanduo, elektra). Tokiu būdu be kitų efektų, tikėtina, siekiama Ukrainos politiniam elitui sukurti spaudimą priimti rusijos sąlygas „iš apačios“, kad patys kenčiantys gyventojai reikalautų taikos bet kokiomis sąlygomis. Šiam tikslui Rusija naudoja visą jai prieinamą arsenalą (aerobalistinės, balistinės, sparnuotosios raketos, ilgo nuotolio atakos dronai)“, – sakė „Locked N’ Loaded“ atstovai.
Energetikos ministerijos duomenimis, šiuo metu didelis dėmesys skiriamas prevencijai, ankstyvajam grėsmių identifikavimui ir reagavimui, nuolat stiprinamos fizinės ir kibernetinės apsaugos priemonės. Strategiškai svarbiausi energetikos objektai Lietuvoje patenka į valstybei svarbių objektų apsaugos režimą, kuriam taikomos specialios saugumo priemonės.
„Vykdomos bendros institucijų ir energetikos įmonių pratybos, nuolat peržiūrimi scenarijai, stiprinami reagavimo mechanizmai. Lietuva remiasi Ukrainos patirtimi – tiek valstybės, tiek įmonių lygmeniu analizuojama, kaip energetikos infrastruktūra yra ginama ir atkuriama realių atakų sąlygomis. Neseniai energetikos ministro vizito Kyjive metu susipažinta su šia praktika – lankytasi kritiniuose objektuose, aptarti infrastruktūros apsaugos bei atstatymo sprendimai, kurie aktualūs ir Lietuvai“, – rašoma ministerijos atsakymuose „Delfi“.
Baltijos šalių ir Lenkijos perdavimo sistemų operatorių įgyvendinamiems projektams, skirtiems kritinės infrastruktūros apsaugos stiprinimui, 2026 m. skirtas 113 mln. eurų finansavimas. Tai pirmas kartas, kai ES lygiu finansuojama kritinės energetikos infrastruktūros apsauga. Siekiama, kad toks finansavimas būtų užtikrintas ir ilguoju laikotarpiu.
Ruošiasi galimiems išpuoliams Lietuvoje
Įdomu ne tik tai, ko mokomės ir kam ruošiamės, tačiau ir konkretūs įvykiai, galimi kibernetiniai ar fiziniai išpuoliai prieš mūsų energetikos infrastruktūrą. V. Fiodorovičius sakė, kad grupės mastu teko patirti kibernetinę ataką, tačiau į ją buvo labai greitai sureaguota, o priemonės, kurios buvo diegiamos siekiant apsisaugoti, suveikė puikiai. Daugiau detalių apie pasiruošimą bei tokių išpuolių sprendimą atskleisti jis negalėjo.
Ministerijos teigimu, Lietuvoje nebuvo patvirtintų fizinių išpuolių prieš energetikos infrastruktūrą, bet kibernetinės atakos ir hibridinės grėsmės yra fiksuojamos ir laikomos realia rizika. Lietuvoje energetikos infrastruktūra veikia stabiliai, situacija yra nuolat stebima ir vertinama atsakingų institucijų. Didžiausias dėmesys skiriamas prevencijai, rizikų analizei ir pasirengimui, siekiant užtikrinti, kad bet kokie galimi iššūkiai būtų identifikuoti ir valdomi laiku.
Vertinant platesnę europinę aplinką, pastaraisiais metais buvo fiksuota įvairių incidentų, susijusių su kritine infrastruktūra – pavyzdžiui, povandeninių kabelių pažeidimai ar kiti infrastruktūros trikdžiai Baltijos jūroje.
Kovos būdai karo atveju kinta labai dinamiškai, tad ministerijai buvo užduotas klausimas – mūsų šalyje keičiamos savo svarbių objektų apsaugos priemonės, atsižvelgiant į priešo pokyčius? Atsakyta, jog energetikos infrastruktūros apsaugos priemonės Lietuvoje nuolat peržiūrimos ir atnaujinamos, atsižvelgiant į sparčiai kintančią saugumo aplinką ir technologinę raidą. Karas Ukrainoje parodė, kad grėsmės gali būti įvairios – nuo kibernetinių atakų iki fizinių pažeidimų, įskaitant naujų technologijų panaudojimą.
„Lietuvoje nuosekliai vertinamos naujos rizikos, atnaujinami energetikos infrastruktūros apsaugos planai ir standartai, stiprinamos stebėsenos bei reagavimo priemonės. Viena iš papildomų priemonių, įgyvendinama atsižvelgiant į rizikas, susijusias su dronų keliamomis grėsmėmis, yra bepiločių orlaivių aptikimo ir neutralizavimo sistemų įrengimas kritiniuose energetikos infrastruktūros objektuose. Jos padės užtikrinti strateginės energetikos infrastruktūros apsaugą ir veiklos tęstinumą“, – rašoma atsakyme.
Valstybė dirba ranka rankon su verslu
Teoriškai, didelė dalis bendros energetikos infrastruktūros apsaugos ir pasirengimo ją ginti priklauso nuo valstybės pastangų. Tačiau ministerijos teigimu, tai Lietuvoje yra bendra valstybės ir energetikos įmonių atsakomybė, veikianti kaip vientisa sistema. Įmonės užtikrina kasdienį infrastruktūros veikimą, jos techninę priežiūrą, įgyvendina fizinės ir kibernetinės apsaugos priemones, reaguoja į galimus incidentus.
Valstybė tuo metu formuoja teisinį ir reguliacinį pagrindą, nustato saugumo standartus, vertina rizikas nacionaliniu lygmeniu ir koordinuoja krizių valdymą. Šios funkcijos yra glaudžiai susijusios – vyksta nuolatiniai informacijos mainai, bendras pasirengimas ir koordinuotas veikimas, leidžiantis užtikrinti didesnį bendrą atsparumą.
V. Fiodorovičius priminė, kad saugumą užtikrinti bando visi kartu – ir verslai, ir valstybinės įmonės: „Tiek Lietuva, tiek Baltijos šalys po sinchronizacijos su Europos kontinentiniais tinklais yra visiškai pasiruošusios aprūpinti gyventojus elektros energija. Kad tiekimas būtų užtikrintas kiekvienam, o grėsmė netekti elektros sumažinta iki minimumo, rūpinasi ESO, „orines“ linijas keičianti į požemines, taip užtikrindama, kad dieną X elektros tinklas būtų atsparesnis“.
Jo teigimu, lietuviai vis daugiau investuoja į atsinaujinančios energijos ekosistemos sprendimus, statosi energijos kaupiklius. Turint saulės elektrinę, kaupiklį ir net, pavyzdžiui, elektromobilį, energetiškai funkcionuoti įmanoma net tuo atveju, jei centrinės elektros perdavimo linijos būtų pažeistos.
„Tai, kas veikė vakar, šiandien gali nebeveikti. Mūsų atveju, situacija yra nuolat stebima ir, pagal galimybes, koreguojama, nemažai pamokų pasiimta iš karo Ukrainoje. Persijos įlankos situacija taip pat parodė vietas, į kurias privalome atkreipti dėmesį“, – apie svarbą nuolat atnaujinti priemones kalbėjo „Enefit“ vadovas.
„Locked N’ Loaded“ komanda, apibendrindama temą, dar kartą pasiūlė žvilgtelėti į jau vykstantį karą: „Siekiant apsaugoti kritinės infrastruktūros objektus kyla iššūkių. Oro gynybos priemonės pirmiausia skirtos apsaugoti pajėgoms, karinei infrastruktūrai, o kritinei infrastruktūrai ne visada užtenka pajėgumų. Ypač tai pasakytina apie Rusijos galimybes apsiginti nuo ukrainiečių atakų, nes čia prie pajėgumų trūkumo prisideda ir milžiniška teritorija. Todėl naudojamos kompleksinės priemonės, kai šalia oro gynybos, naudojamos techninės – inžinerinės ir organizacinės priemonės“.
EBIT – tai vienintelė aukščiausio lygio vadovų konferencija, kurioje susitikę šalies verslo lyderiai gauna progą ne tik išgirsti kokybišką turinį iš pasaulio ir Lietuvos profesionalų, bet ir pabendrauti bei pasidalinti patirtimi.
Šių metų konferencijos didieji partneriai – žaliųjų energijos sprendimų bendrovė „Enefit“ ir advokatų profesinė bendrija TEGOS. Didysis informacinis partneris – TV3. Daugiau informacijos apie renginį rasite: https://www.vadovukonferencija.lt