Visos rinkos tendencijos rodo palankumą elektromobiliams
Nors apie tai, kad Lietuvoje elektromobilių įsigyjama vis daugiau kalbama ne vienus metus, realybė rodo, kad šalies keliuose vis dar dominuoja vidaus degimo varikliais varomos transporto priemonės.
„Jeigu pasižiūrėjus statistiką, tai balandžio mėnesį buvo sumuštas visų laikų elektromobilių pirkimo rekordas. Kita vertus, tie rekordai yra dar labai maži, nes dyzelinių tą patį balandžio mėnesį nupirko kur kas daugiau“, – primena energetikos ekspertas Martynas Nagevičius.
Kita vertus, M. Nagevičius aiškina, kad net ir pasibaigus krizei Hormuzo sąsiauryje dyzelino kaina taip greitai nekris, kaip prognozuoja ekspertai. Be to, nuo 2028 metų į taršos leidimų sistemą bus įtrauktas visas transporto sektorius, o tai reiškia papildomą poveikį degalų kainoms. Tuo pat metu elektromobiliai pinga – analogiški verslo klasės dyzeliu ar benzinu varomi automobiliai jau yra brangesni nei elektromobiliai. Visa tai skatina vartotojus pereiti prie elektra varomo transporto arba bent pradėti apie tai svarstyti.
„Taip pat nuo šių metų pradėjo veikti degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių vienetų pirkimo sistema – naftos degalų pardavėjai turi pasiekti tam tikrą atsinaujinančių išteklių kiekį parduodamose degaluose, jie negali to padaryti vien tik biodegalais. Todėl jie perka kvotas iš tų energijos pardavėjų, kurie parduoda elektrą elektromobiliams. Tokiu būdu vyksta kryžminis subsidijavimas – elektra elektromobiliams yra dirbtinai piginama, o dyzelinas šiek tiek branginamas. Dabar elektra jau yra pigesnė negu dyzelis, bet tas skirtumas tik didės“, – teigiamas tendencijas vardija energetikos ekspertas.
Todėl jis sako optimistiškai žiūrintis į elektromobilių ateitį Lietuvoje.
„Visos tendencijos po vieną yra per silpnos, kad visi pereitų prie elektromobilių, bet kai pasižiūri bendrą visumą, tai nėra nė vienos tendencijos, kuri sakytų, kad elektromobilių pirkimas turėtų mažėti“, – konstatuoja M. Nagevičius.
Nors visos tendencijos rodo, kad elektromobiliai gali tapti efektyvesne transporto priemone ne tik tvarumo, bet ir kaštų prasme, kai kalba pasisuka apie verslą, situaciją yra kiek keblesnė. Anot pašnekovo, pokytis vyksta lėtai ne todėl, kad elektromobiliai netrauktų dėmesio, o todėl, kad automobilių parkų transformacija savaime yra inertiškas procesas.
Įmonės retai priima impulsyvius sprendimus, ypač kai kalbama apie dideles investicijas ir dešimtis ar šimtus transporto priemonių. Nors manoma, kad elektromobilių plėtrą turėtų skatinti ir klimato politika ar ekologiniai argumentai, ekspertai sutaria – verslas pirmiausia skaičiuoja pinigus. Todėl ir pokytis čia – ypač lėtas.
„Verslo sprendimai visada yra lėtesni negu fizinių asmenų, nes verslas suka didelį laivą į kitą pusę – daro daugiau vertinimų, daugiau skaičiavimų. Jeigu kalbame apie elektromobilius, ypač lengvuosius automobilius, tai verslas tiesiog skaičiuoja, kas labiau apsimoka. Esu įsitikinęs, kad čia daugiau veikia ekonomika negu tvarumo poreikis ar noras pateikti gražias tvarumo ataskaitas, ypač kai kalbama apie lengvuosius automobilius, kai nereikia teikti duomenų, kiek CO2 išmetama, pavyzdžiui, pervežant prekes“, – sako M. Nagevičius.
Panašios pozicijos laikosi ir „Enefit“ viešojo įkrovimo verslo valdymo vadovas Paulius Bartaševičius.
„Tenka pripažinti, kad verslo požiūriu dažniausiai viskas atsiremia į kaštų efektyvinimą. Jeigu verslas mato, kad jam finansiškai labiau apsimoka įsigyti ir kasdien naudoti elektromobilį – tai yra pagrindinis pasirinkimo argumentas“, – pritaria energetikos ekspertui jis.
Didžiausia kliūtis – ne infrastruktūra
Nors kalbant apie stringančią elektromobilių plėtrą viešojoje erdvėje dažniausiai kalbama apie įkrovimo stotelių trūkumą, rinkos dalyviai sako, kad ši problema šiandien jau nebėra esminė. P. Bartaševičiaus teigimu, Lietuva regione pagal viešojo įkrovimo tinklą jau atrodo stipriai.
„Regione esame pirmaujanti šalis pagal viešojo įkrovimo stotelių skaičių, tenkantį 1000-iui gyventojų. Infrastruktūros tikrai pakanka“, – pabrėžia jis. Anot pašnekovo, įkrovimo stotelės šiandien pasiekiamos ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir mažesniuose maršrutuose, o kelionės tarp Baltijos šalių sostinių jau nebekelia problemų.
Vis dėlto infrastruktūros klausimas verslui išlieka svarbus dėl kitų priežasčių. M. Nagevičius pastebi, kad ne kiekviena įmonė turi galimybę patogiai įsirengti krovimo vietas prie biurų ar ten, kur jiems yra toks poreikis.
Dar viena problema – atsiskaitymo mechanizmai. Pavyzdžiui, jei darbuotojas vairuoja įmonės automobilį, o juo keliauja ne tik darbo, bet ir laisvalaikio metu, atskirti, kokios buvo elektros sąnaudos darbo ir asmeninių kelionių metu, kai elektromobilis kraunamas darbuotojo namuose – praktiškai neįmanoma.
„Jeigu tu turi elektromobilį, tai tu gali krautis namie, bet tada jau krauniesi savo sąskaita, ir kol kas nėra tikslaus mechanizmo, kaip pateikti išlaidas už elektromobilio krovimą, jei krauni namie pas darbuotoją – kaip atskirti elektrą, kuri naudojama darbuotojo kavamalei, nuo elektros, kuri naudojama įmonės elektromobiliui pakrauti, kad jis rytoj galėtų važiuoti darbo reikalais?“ – retoriškai klausia M. Nagevičius.
Nors verslo klasės segmento elektromobiliai, kaip minėjo M. Nagevičius, jau yra pigesni už dyzeliu ar benzinu varomus verslo klasės automobilius, vidutinės klasės – kainuojantys 20–30 tūkst. – vis dar yra brangesni. O būtent šie yra populiariausi įmonių ir fizinių asmenų gretose.
„Tada čia klausimas, kiek tiki galimybėmis, kad atsipirks tos didesnės investicijos. Tikėjimas auga, visi ženklai rodo, kad automobilis atsipirks, bet ne visi gilinasi, ne visi turi pakankamai informacijos, jos trūksta, tai tiesiog verslas yra linkęs daryti pauzę ir žiūrėti, kas čia vyksta, dėl to šiek tiek užtrunka iki to sprendimo, kad pirkti, daryti didesnę investiciją, daugiau išleisti automobiliui, o ne kažkam kitam“, – aiškina energetikos ekspertas.
Be to, ypač atsargiai į elektromobilius šiandien žiūri tos įmonės, kurių veikla susijusi su intensyviu judėjimu ir griežtais grafikais.
„Kai automobilis naudojamas labai intensyviai, dideliais atstumais, nėra patogu, jeigu tau reikia nuvažiuoti iki Šiaulių, Klaipėdos, Druskininkų ir atgal į Vilnių ir tai padaryti per tam tikrą laiką“, – aiškina M. Nagevičius, tačiau priduria, kad elektromobilių baterijos sparčiai tobulėja, o įkrovimo greitis didėja, tad ateityje ši problema gali tapti mažiau reikšminga.
Tad pašnekovas gana aiškiai atskiria lengvųjų ir sunkiasvorių transporto priemonių ateitį.
„Aš labai optimistiškai žiūriu į elektromobilių populiarėjimą lengvųjų automobilių srityje, tame tarpe ir verslo automobilių, bet kalbant apie sunkiąsias transporto priemones, tai ten, matyt, šiek tiek ilgiau reikės laukti pokyčio, nes sunkusis transportas, ypač skirtas prekėms vežti, susiduria su daugiau problemų – ten ir kainų skirtumas didesnis, ir svoris, dėl ko gali mažiau prekių prikrauti“, – teigia M. Nagevičius.
Nepaisant išvardytų kliūčių, šalyje tikrai turime įmonių, kurios sparčiu žingsniu juda link savo transporto parko elektrifikavimo.
„Atskiro dėmesio šiuo atveju nusipelno viešasis sektorius, kuris, matome, tikrai vis intensyviau persėda į elektromobilius. Tempas tikrai nėra toks, apie kokį galėtume svajoti kaip valstybė, tačiau postūmis jaučiasi. Žinoma, prie to prisideda (ir galėtų dar stipriau prisidėti) valstybė finansinėmis paskatomis, mokesčių lengvatomis“, – sako P. Bartaševičius.
Subsidijos veikia, bet jų gali nepakakti
Taigi svarbų vaidmenį rinkoje vis dar atlieka valstybės parama. Įmonėms sudaryta galimybė susigrąžinti PVM elektromobiliams iki 50 tūkst. eurų vertės, taip pat subsidijos naujiems ar naudotiems elektromobiliams. O P. Bartaševičius sako, kad valstybės paskatos iš tiesų turi tiesioginę įtaką rinkai.
„Valstybei vis paskelbiant apie subsidijas verslui elektromobilių įsigyjimui – jaučiamas rinkos sujudimas“, – pažymi jis.
Vis dėlto ekspertai sutaria, kad dabartinių priemonių gali neužtekti, jei Lietuva siekia spartesnio proveržio.
„Į tai reikėtų žiūrėti lanksčiai. Skatinimą reikėtų didinti tol, kol elektromobilių skaičius pradeda augti norimu tempu, o vėliau jį po truputį mažinti, kai plėtra vyksta savaime. Taip daro daugelis Europos Sąjungos šalių – vėliau subsidijos mažinamos arba paliekamos tik tiems sektoriams, kur jų labiausiai reikia.
Kadangi Lietuvoje elektrifikavimas kol kas vyksta per lėtai, matyt, subsidijas įvairiose srityse dar reikėtų didinti, piginti elektrą ir skatinti elektromobilių įsigijimą“, – mano M. Nagevičius.
Po penkerių metų Lietuvos verslo autoparkai gali atrodyti visiškai kitaip
Nors šiandien elektromobilių transformacija vyksta lėčiau nei norėtųsi rinkos dalyviams, ilgalaikės prognozės – gana aiškios. Augantis spaudimas mažinti emisijas, stabilesnės elektros kainos ir technologinė pažanga, ekspertų vertinimu, neišvengiamai pakeis Lietuvos įmonių autoparkus. P. Bartaševičius mano, kad po penkerių metų pokytis gali būti esminis.
„Per penkerius metus Lietuvos verslo autoparkuose įvyks esminis lūžis“, – prognozuoja jis.
Anot pašnekovo, verslui vis svarbesnis tampa ne tik degalų kainų klausimas, bet ir galimybė tiksliau planuoti išlaidas.
„Kartu su atsinaujinančios elektros energijos šaltinių plėtra elektros kaina biržoje tampa gerokai lengviau prognozuojama nei degalų. Tai reiškia, kad įmonės gali realiai planuoti transporto biudžetą, o ne reaguoti į kiekvieną naftos rinkos šuolį“, – sako jis.
Be to, sako jis, ES ir nacionalinės paskatos verslams šiandien yra itin palankios.
„Įmonės, atidėliojančios sprendimą, praras finansavimo priemones, kurios tiesiogiai trumpina investicijos atsipirkimo laiką. Tvarumas taip pat, kaip matome, tampa konkurenciniu pranašumu. Perėjimas prie elektromobilių gali padėti užtikrinti geresnes finansavimo sąlygas ar net stipresnę poziciją tarptautinėje rinkoje. Dar vienas argumentas – paprastesnė eksploatacija, mažiau judančių transporto priemonės dalių, nuotolinė diagnostika ir atnaujinimai – administracinė našta ir priežiūros sąnaudos vairuotojams gerokai mažėja“, – vardija jis.
Daugiau įvairių ekspertų įžvalgų bus galima išgirsti jau netrukus vyksiančioje vadovų konferencijoje EBIT, kuri vyks jau birželio 11–12 dienomis.
EBIT – tai vienintelė aukščiausio lygio vadovų konferencija, kurioje susitinka šalies verslo lyderiai ne tik išgirsti kokybišką turinį iš pasaulio ir Lietuvos profesionalų, bet ir bendrauti bei dalintis savo patirtimi.
Šių metų konferencijos didieji partneriai – žaliųjų energijos sprendimų bendrovė „Enefit“ ir advokatų profesinė bendrija „TEGOS“. Didysis informacinis partneris – TV3. Daugiau informacijos apie renginį rasite čia: https://www.vadovukonferencija.lt