– Teko girdėti, kad anksčiau cholesterolio normos buvo kur kas aukštesnės, laikui bėgant jos kito, dėl ko atsirado įvairių manipuliacijų, neva pakito, kad žmonės vartotų daugiau vaistų. Tai kas šiandien medicinoje laikoma „normaliu“ cholesterolio lygiu ir kodėl iš tiesų tos normos pakito?
– Labai įdomus teiginys, jog rekomenduojamos arba tikslinės cholesterolio koncentracijos kito dėl farmacijos kompanijų poveikio. Tai tikrų tikriausias mitas. Vakarų medicinoje esame įpratę remtis moksliniais įrodymais – tai, ką nustatė tyrėjai stebėdami daugybę žmonių ir taikydami vieną ar kitą gydymo metodą, o šiuo mūsų aptariamu klausimu, – gydymą vaistais. Ne naujiena, kad kraujagyslių sienelėse su metais atsiranda cholesterolio sankaupų, vadinamųjų aterosklerozinių plokštelių. Joms pamažu didėjant, siaurinamas kraujagyslės spindis ir ji pamažu užkemšama. Arba, aterosklerozinei plokštelei įplyšus, virš jos susiformuoja trombas, kuris sukelia ūminį kraujagyslės užsikimšimą.
– Nuo ko priklauso rizika?
– Kiekvienas iš mūsų turime skirtingą riziką patirti miokardo infarktą ar galvos smegenų insultą. Tam įtakos turi mūsų individualus rizikos veiksnių rinkinys – amžius, lytis, arterinė hipertenzija, nutukimas, rūkymas, mitybos ir fizinio aktyvumo įpročiai, genetika ir kt. Kiekvienas turime šių rizikos veiksnių derinį, kuris ir nulemia mūsų riziką susirgti. Dar daugiau, gyvename regione, kuris pats savaime yra priskiriamas didelės rizikos zonai.
Taigi, įvertinusi didelės apimties tyrimus, gydytojų kardiologų bendruomenė yra pateikusi rekomendacijas, jog mažos rizikos žmonėms (jauniems, neturintiems rizikos veiksnių), blogasis (MTL) cholesterolis turėtų būti mažesnis nei 3,0 mmol/l, vidutinės rizikos asmenimis šio cholesterolio koncentracija turėtų būti <2,6 mmol/l, didelės rizikos asmenims (sergantiems cukriniu diabetu, arterine hipertenzija) <1,8 mmol/l, o labai didelės rizikos asmenims (jau persirgusiems miokardo infarktu, insultu ar sergantiems pažengusia ateroskleroze) <1,4 mmol/l. Pasiekus tokias tikslines cholesterolio koncentracijas rizika patirti širdinį įvykį yra reikšmingai mažesnė, nors ir ne lygi nuliui.
– Kodėl cholesterolis dažnai vadinamas „tyliuoju žudiku“ – kuo jis pavojingas, jei žmogus nejaučia jokių simptomų?
– Visiškai teisingai. Cholesterolio koncentracijos padidėjimas ir jo atsidėjimas kraujagyslėse vyksta metų metus ir nesukelia jokių simptomų. Tik įplyšus aterosklerozinei plokštelei arba jai visiškai užkimšus kraujagyslę pasireiškia simptomai – skausmas krūtinėje, dusulys, ar net staigi mirtis. Tai jau yra ligos sukeltas padarinys, kuris gali būti ir pirmas, ir paskutinis. Labai suprantama kiekvieno žmogaus galvosena, kam vartoti vaistus, jeigu jautiesi gerai. Dažniausiai juos vartojame, kuomet jaučiame skausmą, turime temperatūros ir pan.
Kalbant apie dislipidemiją, yra būtinas mūsų sąmoningumas. Aš žinau savo riziką patirti miokardo infarktą ir mažindamas cholesterolio koncentraciją, stengiuosi ją valdyti, kad infarktu susirgčiau kiek galima vėliau, o galbūt niekada.
– Ar tiesa, kad dalis žmonių yra genetiškai linkę į aukštesnį cholesterolį, jei taip, kiek procentais yra tokių, kurie gali kaltinti genus?
– Tikrai taip, tai yra tiesa. Dalis ligų, tarp jų ir ženkliai padidėjusi cholesterolio koncentracija, gali būti nulemtos genų. Šį susirgimą vadiname šeimine hipercholesterolemija. Yra žinoma, jog šeimine hipercholesterolemija serga maždaug 1 iš 250–300 asmenų, tai reiškia, kad Lietuvoje tokių žmonių galėtų būti 10 000 – 12 000. Tačiau mes šios ligos diagnozuojame kur kas mažiau.
Ją įtarti ir atpažinti galime tik atlikę lipidogramos tyrimą. Šeiminei hipercholesterolemijai būdinga nuo ankstyvos jaunystės itin aukšta blogojo (MTL) cholesterolio koncentracija (>5,0 mmol/l). Taip pat svarbu ištirti artimuosius šeimose, kuriose širdies ligos pasireiškia ankstyvame amžiuje (vyrams iki 55 m., moterims iki 60 m.).
– Dažnai sakoma, kad lietuviai turi polinkį į aukštą cholesterolį – ar tai mitas, ar yra realus genetinis ar epidemiologinis pagrindas?
– Greičiausiai tai turi ir realų pagrindą. Atkreipkime dėmesį į keletą dalykų. Pirmasis – epidemiologinis kontekstas. Lietuva gana nuosekliai fiksuoja vieną didžiausių sergamumo ir mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų rodiklių Europos Sąjungoje, kartu su Latvija, Estija. Antrasis – genetinis komponentas. Mokslinių tyrimų duomenimis, Šiaurės ir Rytų Europos populiacijos turi specifinį genetinių variantų rinkinį, susijusį su cholesterolio apykaita. Trečia, gyvenimo būdas. Turime įvertinti kaip atrodo mūsų mityba, fizinis aktyvumas, nutukimo paplitimas, vaistų ir daržovių vartojimas, rūkymo paplitimas.
– Kokią įtaką cholesterolio lygiui turi tradicinė lietuviška mityba (riebi mėsa, bulvės, pieno produktai, kepiniai)?
– Tradicinei lietuviškai virtuvei buvo būdingas yra tipiškas šiaurietiškas racionas – gana daug sočiųjų riebalų (kiauliena, lašiniai, grietinė, sviestas), daug perdirbtų angliavandenių (balta duona, bulvės, saldumynai) ir palyginti mažai daržovių, žuvies bei ankštinių augalų. Dažnai klausiama apie bulves. Bulvės pačios savaime nėra blogai. Problema – kaip jos paruošiamos: kepamos taukuose, patiekiamos su grietine ar sviestu. Tokia mityba turi tiesioginį poveikį lipidų profiliui.
Sočiųjų riebalų rūgščių gausu riebioje mėsoje ir pieno produktuose – tai skatina MTL cholesterolio gamybą kepenų ląstelėse. Transriebalai, kurių pasitaiko kepiniuose ir margarinuose, ne tik didina MTL, bet ir mažina DTL (gerąjį) cholesterolį. Turėtume daugiau diskutuoti apie ypatingai perdirbtą ir greito paruošimo maistą, kurio mūsų racionuose atsiranda vis daugiau. Jis ypatingai nepalankus mūsų sveikatai.
Moksliškai įrodyta, kad mityba pagal Viduržemio jūros principą (daug daržovių, žuvies, alyvuogių aliejaus, ankštinių daržovių) mažina MTL cholesterolį ir širdies ligų riziką reikšmingai geriau nei kalorijas ribojančios dietos. Perėjimas prie Viduržemio jūros tipo mitybos yra vienas efektyviausių nemedikamentinių cholesterolio koncentraciją mažinančių gydymo metodų.
– Ar įmanoma „sugadinti“ cholesterolį vien mityba, net jei žmogus sportuoja ir yra normalaus svorio?
– Taip, tai įmanoma, ir tai vis dar vienas dažniausiai žmones nustebinančių faktų. Sportas ir normalus kūno svoris turi neabejotiną naudą širdžiai, tačiau jie neapsaugo nuo mitybos sukelto cholesterolio kiekio padidėjimo. Žmogus gali būti lieknas, fiziškai aktyvus, tačiau jei kasdien valgo daug sūrio, riebios mėsos, sviesto ir mažai daržovių ar žuvies – jo kepenys gamins per daug MTL cholesterolio, ir tai atsispindės kraujo tyrimų rezultatuose.
Sportas pirmiausia gerina gerojo (DTL) cholesterolio kiekį ir mažina trigliceridų koncentraciją – tai neabejotinai svarbu. Tačiau būtent blogojo (MTL) cholesterolio mažinimui fizinis aktyvumas turi mažesnę įtaką nei mityba ar genetika. Taigi aktyvus, lieknasis žmogus su blogai subalansuota mityba gali turėti tokį pat MTL cholesterolį, kaip mažai judantis ir normalų svorį turintis asmuo.
– Ar yra sezoninių ar gyvenimo ritmo veiksnių (pvz., žiema, mažesnis aktyvumas, stresas, moters mėnesio ciklas, perimenopauzė ar kt.), kurie realiai daro įtaką cholesterolio lygiui kraujyje?
– Taip, cholesterolio koncentracija yra likusi svyruoti dėl šių priežasčių. Tyrimai rodo, kad MTL cholesterolis žiemos metu būna vidutiniškai 2–5 proc. didesnis nei vasarą. Tai susiję su mažesniu fiziniu aktyvumu, didesniu kalorijų suvartojimu. Lietuvoje šis efektas gali būti ryškesnis. Lėtinis stresas skatina kortizolio, streso hormono, padidėjimą, kuris netiesiogiai didina tiek MTLC, tiek trigliceridų koncentraciją. Estrogenai turi apsauginį poveikį širdies ir kraujagyslių sistemai – jie skatina DTL cholesterolio ir mažina MTL cholesterolio gamybą. Menopauzės metu estrogeno kiekis ženkliai sumažėja – tai viena pagrindinių priežasčių, kodėl moterų po menopauzės širdies ir kraujagyslių ligų rizika išauga ir priartėja prie vyrų.
– Ar yra klaidingų įsitikinimų apie cholesterolį, kuriuos pacientai dažniausiai atsineša į konsultaciją?
– Mitas Nr. 1. Jaučiuosi gerai, vadinasi, mano cholesterolis yra normalus. Padidėjusi cholesterolio koncentracija nesukelia jokių simptomų. Žmonės neretai jaučiasi gerai iki miokardo infarkto ar insulto, todėl reikia būtent kraujo tyrimų, neužtenka vien geros savijautos.
Mitas Nr. 2. Statinai pakenkia kepenims. Tai vienas labiausiai paplitusių ir didžiausią žalą turinčių mitų. Statinai paprastai yra gerai toleruojami, o kliniškai reikšmingas kepenų pakenkimas yra itin retas (mažiau nei 1 iš 10 000 pacientų), paprastai lengvas ir grįžtamas. Visuomet suprantu pacientų nerimą, todėl patariu atlikti kepenų fermentų tyrimus ir turėsite aiškų ir patikimą atsakymą.
Mitas Nr. 3. Kiaušiniai lemia aukštą cholesterolį. Ryšys tarp maisto cholesterolio ir kraujyje esančio cholesterolio nėra tiesioginis. Didesnę įtaką MTL cholesteroliui turi maiste esantys sotieji riebalai. Kiaušiniai yra puikus baltymų šaltinis ir didžiajai daliai sveikų žmonių cholesterolio koncentracijos reikšmingai nepadidina.
– Jei reikėtų duoti 3 svarbiausius patarimus lietuviui, norinčiam „sutvarkyti cholesterolį“, kokie jie būtų?
– 1. Pradėkite nuo tikslo – noriu būti sveikas. Pasitikrinkite cholesterolį ir su gydytoju aptarkite savo širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Žinokite ne tik kokia yra Jūsų cholesterolio koncentracija, bet kokia ji turi būti būtent Jums. Pereikite prie savo rizikos valdymo. Jeigu esate 40–60 m. amžiaus, pasitikrinkite savo sveikatą – sudalyvaukite prevencinėje širdies ir kraujagyslių ligų programoje.
2. Sąmoningai pamažu keiskite savo gyvenimo būdą. Mažinkite sočiųjų riebalų kiekį savo maisto racione, padidinkite daržovių, vaisių, žuvies, pilno grūdo produktų. Atraskite patinkančią fizinę veiklą, atsisakykite žalingų įpročių.
3. Jeigu gydytojas rekomendavo vaistus – vartokite juos atsakingai. Statinai – vieni geriausiai ištirtų vaistų. Jų nauda žmonėms, turintiems padidėjusią širdies ir kraujagyslių riziką yra neabejotina ir keleriopai viršija galimus šalutinius reiškinius. Jeigu abejojate, visuomet klauskite savo gydytojo. Netoleruojant statinų galima pasirinkti ir kitus cholesterolio koncentraciją kraujyje mažinančius vaistus.
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt 