Kongo Demokratinės Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, iki gegužės 21 d. šalyje buvo patvirtinti 83 užsikrėtimo Ebolos virusu atvejai, dar 746 atvejai tada dar buvo nepatvirtinti, rašė „Bloomberg“.
Kaip informuoja BBC, iki dabar nuo šios ligos galėjo mirti 177 žmonės, o įtariamų atvejų skaičius siekia 750.
Medikai nustatė daugiau kaip 1,6 tūkst. kontaktų su užsikrėtusiaisiais turėjusių asmenų, tačiau tik su 342 iš jų (21 proc.) pavyko užmegzti ryšį ir tiktai tiek buvo patikrinta.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) teigia, kad reagavimo į protrūkį tempas atsilieka nuo infekcijos plitimo greičio.
Virusas jau išplito trijose šalies provincijose, įskaitant Pietų Kivu, esančią netoli sienos su Ruanda. Pavieniai užsikrėtimų atvejai patvirtinti ir kaimyninėje Ugandoje.
Padėtį sunkina kariniai veiksmai, masinis gyventojų judėjimas ir nepasitikėjimas valdžios institucijomis bei sveikatos priežiūros darbuotojais.
Itūrio provincijoje jau kilo incidentų dėl karantino reikalavimų: mirus pacientui, giminaičiai pareikalavo atiduoti kūną, kad jį būtų galima palaidoti, bet medikai atsisakė tai padaryti dėl didelės infekcijos rizikos.
Kilus neramumų nenustatyti asmenys padegė sergantiems gydyti skirtas palapines, be to, keletas pacientų, tarp kurių ir tokie, kuriems Ebolos virusinė ligos diagnozė buvo patvirtinta, pabėgo iš medicinos centro.
Protrūkį sukėlė reta Ebolos viruso atmaina Bundibugyo, nuo kurios dar nėra patvirtintos vakcinos ar specifinio gydymo.
PSO įspėja, kad prastos laboratorinės diagnostikos galimybės ir nepakankamas testavimas gerokai sunkina kovą su epidemija.
Dėl didelio užkrato plitimo pavojaus kaimyninės šalys jau sugriežtino kontrolę pasienyje. Pavyzdžiui, Uganda laikinai apribojo keleivių iš Kongo srautą, o Ruanda įvedė papildomas keliautojų patikras ir karantino priemones.
Gegužės 17 d. dėl Ebolos protrūkio Kongo Demokratinėje Respublikoje bei Ugandoje ir pavojaus, kad virusas geli išplisti už regiono ribų, PSO paskelbė tarptautinio masto nepaprastąją padėtį.
PSO pažymėjo, kad padėtį sunkina humanitarinė krizė, intensyvus populiacijos judėjimas ir tai, kad nėra patvirtintų vakcinų ir specifinio gydymo, skirto būtent Bundibugyo atmainai, kuri ir sukėlė dabartinį protrūkį.