Tarptautinė žiniasklaidos iniciatyva „Pulsas“, kurioje dalyvauja ir „Delfi“, domisi, kokie esminiai pokyčiai, pradedant įgyvendinti Migracijos ir prieglobsčio paktą, laukia Lietuvos ir kitų ES šalių.
Kokie pokyčiai laukia?
Po aštuonerius metus trukusių derybų su Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis, 2024 m. gegužę ES Taryba priėmė Europos prieglobsčio ir migracijos sistemos reformą – migracijos ir prieglobsčio paktą, informuoja Europos Migracijos tinklas. Paktas ES šalyse pradės veikti 2026 m. birželį.
Juo siekiama stiprinti ES migracijos ir prieglobsčio sistemą bei suvaldyti migraciją ilguoju laikotarpiu, suteikiant valstybėms narėms daugiau lankstumo sprendžiant migracijos problemas.
Paktą sudaro Prieglobsčio ir migracijos valdymo, Tikrinimo, Eurodac, Prieglobsčio procedūros ir Krizinių situacijų sprendimo reglamentai. Jais ES nustatomos taisyklės, kurios padės užtikrinti naujos sistemos veiksmingumą.
Atsižvelgiant į tai, kad valstybėms narėms, esančioms prie bloko sienų, tenka suvaldyti didesnius migrantų ir pabėgėlių srautus, Prieglobsčio ir migracijos valdymo reglamente numatytas solidarumo mechanizmas įpareigoja ES šalis prisidėti perkėlimais, teikiant finansinę pagalbą arba taikant alternatyvias solidarumo priemones. Pavyzdžiui, pagal šį reglamentą Lietuva galėjo rinktis: priimti 158 migrantus arba sumokėti po 3,16 mln. eurų kasmet.
Tikrinimo reglamentu užtikrinamas vienodas ES išorės sienas nereguliariai kertančių migrantų sveikatos, tapatybės ir saugumo patikrinimas. Patikrinimas prie išorės sienų bus atliekamas per 7, o teritorijoje sulaikytų asmenų – per 3 dienas.
Eurodac reglamentu per patikrą surinkti į ES atvykusio prieglobsčio prašytojo ar nereguliaraus migranto biometriniai duomenys bus saugomi Eurodac duomenų bazėje. Taip pat, šioje sistemoje bus galima įrašyti duomenis apie atvykusio asmens keliamą grėsmę šalies saugumui.
Prieglobsčio procedūros reglamentu nustatoma 12 savaičių prieglobsčio pasienio procedūra, taikoma tais atvejais, jei prašytojas tyčia suklaidina valdžios institucijas arba tyčia sunaikina tapatybės dokumentą, taip pat jei asmuo kelia pavojų nacionaliniam saugumui ar viešajai tvarkai.
Lietuva priims 58 prieglobsčio prašytojus, mokės daugiau nei 1 mln. Eur
Kaip jau rašė „Delfi“, Lietuva, pasirinkusi formulę 50/50, pagal šį paktą nuo birželio 12 d. turės priimti 58 prieglobsčio prašytojus, o kitąmet sumokėti 1 mln. 140 tūkst. Eur finansinį įnašą.
Vidaus reikalų viceministrė Alicija Ščerbaitė nurodė, kad 2025 m. gruodžio 19 d. Europos Taryba patvirtino įgyvendinimo aktą dėl solidarumo rezervo 2026 metams, ir pagal visą bendrą formulę, Lietuvai priklauso 164 asmenys perkėlimui arba 3 mln. 280 tūkst. Eur išmoka.
„Vis dėlto kadangi mūsų formulė yra 50/50 <…>, tai mūsų atkeltų asmenų skaičius perkėlimui yra 58 asmenys, kuriuos turėsime priimti nuo birželio 12 dienos, o sumokėti kitą dalį, įnašą, tai 1 mln. 140 tūkst. Eur, kuriuos turėsime įmokėti 2027 m.“, – patikslino ji.
VRM nurodė, kad Lietuva, siekdama saugumo, apklaus prieglobsčio prašytojus, individualiai nagrinės kiekvieno iš jų prašymą. Asmenys bus apgyvendinami Pabradės Užsieniečių registracijos centre.Prieglobsčio prašytojams atvykus, jiems bus taikoma įprasta prieglobsčio procedūra, individualiai nagrinėjant kiekvieno prašymą.
Vėliau, pasak VRM, prieglobstį gavę asmenys bus integruojami Lietuvos teisės aktuose nustatyta tvarka, o jo negavusieji bus grąžinami į kilmės valstybes.
Perkėlimai bus finansuojami iš ES prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo – už kiekvieną perkeliamą asmenį Lietuva gaus 10 tūkst. Eur ES finansinės paramos.
Jeigu šalis narė atsisako priimti prieglobsčių prašytojus, ji kasmet turės mokėti atitinkamą sumą į paramos fondą. Pagal tokį principą Lietuvai per metus reikėtų priimti 158 atvykėlius arba kasmet mokėti apie 3 mln. eurų – 20 tūkst. eurų už asmenį.
Naujoms taisyklėms ruošiasi ir Austrija
Konservatyvi Austrijos liaudies partija (ÖVP) partija šią reformą pavadino „didžiausia imigracijos teisės peržiūra per pastaruosius 20 metų“ ir „svarbiu etapu“, pabrėždama, kad asmenys, neturintys pagrindo prašyti apsaugos, privalės išvykti, o tiems, kuriems jos reikia, apsauga bus teikiama ir toliau.
Austrijoje pagal naują pasienio procedūrą prieglobsčio prašytojai kai kuriais atvejais gali būti sulaikomi iš karto po prieglobsčio prašymo pateikimo iki septynių dienų, kol institucijos atliks patikros procedūras, infromacija Austrijos dienraštis „Der Standart“.
Tikslas – nustatyti pažeidžiamus asmenis, pavyzdžiui, nelydimus nepilnamečius ar traumas patyrusius žmones, taip pat atskirti prašytojus, turinčius didelę tikimybę gauti apsaugą, nuo tų, kurių apsaugos pripažinimo rodiklis ES mastu nesiekia 20 procentų. Pastarieji gali būti nukreipiami į pagreitintas prieglobsčio procedūras, kurios turėtų būti užbaigtos per dvylika savaičių. Pokalbiai bus įrašomi.
Prieglobsčio prašytojai, atvykstantys lėktuvu, pagal naująsias taisykles gali būti sulaikomi net iki 26 savaičių, kol institucijos vertins jų prašymus. Jiems nebus leidžiama palikti centro teritorijos. Ten taip pat gali būti laikomi vaikai, įskaitant nelydimus nepilnamečius. Institucijos tikrins, ar prašytojai nepateikė melagingos informacijos, ar nekelia saugumo grėsmės ir ar nėra atvykę iš šalių, kurių prieglobsčio suteikimo rodiklis nesiekia 20 procentų.
Sistema remiasi teisine koncepcija, vadinama „neįvykusio atvykimo fikcija“: nors prašytojai fiziškai yra ES teritorijoje, teisiškai laikoma, kad jie į šalį neįvažiavo. Austrijoje tai daugiausia paveiks apie 500 žmonių per metus, kurie prašo prieglobsčio tokiuose oro uostuose kaip Vienos-Švechato oro uostas.
Kol 2027 m. bus užbaigtas naujas 7,5 mln. eurų vertės prieglobsčio terminalas Švechato oro uoste (šalia Vienos), lėktuvu atvykusių žmonių prieglobsčio procedūros vyks konteinerių komplekse netoli oro uosto. Jau įrengti konteineriai maždaug 40 žmonių.
Kritikai abejoja infrastruktūros ir priežiūros kokybe, ypač vaikams. Vaikams, kuriems taikomos pasienio procedūros, nebus taikomas privalomasis mokymas, nors ministerija teigia, kad bus užtikrinta jų amžių atitinkanti priežiūra ir mokymosi priemonės. Vidaus reikalų ministerija nurodo, kad pažeidžiamumo vertinimus nuolat atliks policija, socialinės tarnybos ir prieglobsčio institucijos. Jei bus nustatyti ypatingi pažeidžiamumo atvejai, gali būti leidžiama atvykti į Austrijos teritoriją. Į centrą galės patekti institucijos, teisiniai atstovai, ombudsmenas ir JT pabėgėlių agentūra (UNHCR).
Siekiama užtikrinti ir žmogaus teises
Siekiant užtikrinti žmogaus teises, įgyvendinant pakte numatytas nuostatas, ypatingas dėmesys skiriamas prieglobsčio prašytojų, ypač pažeidžiamų grupių, tokių kaip nepilnamečiai ir šeimos su vaikais, teisių apsaugai, savo interneto svetainėje pažymi Europos Migracijos tinklas.
Stiprinamos tarptautinės apsaugos prašytojų teisės į informaciją, kad prašytojai laiku susipažintų su savo teisėmis ir pareigomis.
Tarptautinės apsaugos prašytojams suteikiama teisė į nemokamas teisines konsultacijas. Taip pat, jie toliau turės teisę gauti advokato pagalbą ir atstovavimą teikiant apeliacinį skundą.
Visiems nelydimiems nepilnamečiams numatoma skubiai paskirti atstovą, kuris rūpintųsi, kad būtų paisoma vaiko interesų. Paminėtina, jog siekiant užkirsti kelią vaikų dingimui, vaikams nuo šešerių metų taikoma pirštų atspaudų ėmimo procedūra. Taip pat nustatomos griežtesnės garantijos, užtikrinančios sulaikymo alternatyvas.
Siekiant stebėti pagrindinių teisių užtikrinimą pirminio tikrinimo ir prieglobsčio pasienio procedūros metu, valstybės narės turės sukurti nepriklausomos pagrindinių teisių stebėsenos mechanizmą.