Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigė, kad tai, kiek planuojamame krašto apsaugos biudžete iš tiesų numatoma skirti krašto gynybai, o, kiek „trinkelėms“ ir kitoms susijusioms reikmėms, bus galima įvertinti tik tada, kai juos pasieks tikslus pirkimų planas.

„Yra apgavystės jausmo sklandymas ore. (…) Jeigu taip yra, tai blogai“, – dabartinę situaciją įvertino L. Kasčiūnas.

Vyriausybės vadovė trečiadienį pristatė, kad gynybos reikmėms kitąmet planuojama skirti 5,38 proc., bet iš to esą bus aprūpinama netik kariuomenė, bet Vidaus reikalų ministerijai pavaldžios struktūros, tvarkomi keliai.

Kariuomenės vadas interviu LRT sukritikavo siūlymus.

„Jeigu mes išbarstome po kitas ministerijas, tai aš tada tiktai užduodu klausimą – kaip visa tai atrodys realiai? Žinau ir esu girdėjęs apie norą investuoti į trinkeles kažkur savivaldybėse, atnaujinti kelius. Bet su trinkelėmis nekariausim ir nemėtysim jų kaip viduramžiais“, – teigia kariuomenės vadas, generolas Raimundas Vaikšnoras.

Konfliktas su kariuomenės vadu?

Raimundas Vaikšnoras ir Alexusas Grynkenwichas

TS-LKD pirmininko nuomone, Vyriausybės ėjimas į konfliktą su kariuomenės vadu būtų blogiausias scenarijus, koks tik būtų įmanomas šioje situacijoje.

„Kariuomenės vadas tik pasako savo nuomonę. Jis yra atsakingas už kariuomenę, ir jis siekia, kad kariuomenė įgytų pilną operacinį pajėgumą, o tam reikia mūsų divizijos pilną operacinį pajėgumą. Siūlyčiau, kai ateis biudžetas, pasižiūrėti, kiek pilno divizijos operacinio pajėgumo atliepia biudžetas, ką mes galėsime kontraktuoti kitąmet: kokias oro gynybos sistemas įsigyti, ar naują artilerijos batalioną kurti, pridėkime dar ir tai, kad turime naują poreikį su antidroninėmis sistemomis, kur irgi yra mažiausiai kelių šimtų milijonų [eurų] klausimas, bent jau baziniam poreikiui sukurti“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

Šiuo atveju jis paragino premjerę Ingą Ruginienę ir laikinąjį socialdemokratų pirmininką Mindaugą Sinkevičių susilaikyti nuo komentarų dėl kariuomenės vado.

„Dabar jau ir taip pasitikėjimas kariuomene šiek tiek sumenko. Tai nėra gerai. Mums reikia pasitikėjimą kariuomene išsaugoti. Jeigu įeisime į vidinius susikirtimus, tai yra blogiausia, kas gali nutikti valstybei.

Šia prasme reikia pabrėžti, kad, jeigu yra slapukavimas dėl lėšų, tai gali pakirsti ir mūsų tarptautinį autoritetą, (…) ir tai gali turėti poveikio, kad ir, pavyzdžiui, kalbantis su amerikiečiais, dėl karių buvimo“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

Budbergytė: jokių trinkelių tikrai nebus

Rasa Budbergytė

Socialdemokratė, Seimo vicepirmininkė, Biudžetų ir finansų komiteto narė Rasa Budbergytė aiškino, kad planuojamas biudžetas bus detaliai išnagrinėtas, ir „jokių trinkelių ten tikrai nebus“.

„Ministrė pirmininkė ir finansų ministras ne kartą sakė, kad gynybos biudžetui bus skiriama 5,38 proc. nuo BVP. Ir tai manau, kad yra pakankamai dideli pinigai. Pats pagrindinis dalykas yra, kam tie pinigai bus išleisti.

Todėl nuogąstavimų gali būti, kad gali atsirasti tam tikrų dalykų, kurie bus netiesiogiai susiję su gynybos biudžetu, tačiau tą pasakydama noriu pabrėžti, kad mes labai įdėmiai išnagrinėsime (…) kiekvieną eurą, kuris bus skirtas gynybai, kaip jis bus išleistas. Jokių trinkelių tikrai nebus, o keliai, kurie veda į poligonus, ir privalo, ir gali būti remontuojami ir tiesiami“, – kalbėjo R. Budbergytė.

Kritika dėl neoficialių pokalbių

Socialdemokratų kritikos dėl neoficialių susitikimų su nuomonės formuotojais, kitais asmenimis susilaukė šios partijos deleguota krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderis Mindaugas Sinkevičius sakė, kad planuojant kitų metų valstybės biudžetą krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė esą neoficialiai kalbėjosi su visuomenininkais ir žurnalistais, tvirtindama, kad lėšos gynybai bus mažesnės nei planuojama. Pasak politiko, toks ministrės elgesys nėra nuoseklus ir komandiškas.

„Nežinau, kodėl Krašto apsaugos ministerija į ministeriją sukvietė daug visuomenei turinčių įtaką žmonių, žurnalistų ir atskirai pradėjo aiškinti, kad vis tik gal tas procentas nebus toks. Čia įdomus pratimas, kurį vėliau įvertinsime. Nei vienas iš koalicijos partnerių niekada net nekėlė klausimų dėl 5 proc., vienintelis klausimas buvo: kas bus po kablelio? Iš kur tos spekuliacijos ir iš kur jos inspiruotos – aš nežinau, neatrodo nuoseklu ir neatrodo komandiška“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė M. Sinkevičius, kurį citavo naujienų agentūra ELTA.

Kalbėdama apie Krašto apsaugos ministerijos elgesį, socialdemokratė minėjo didelį apetitą, bet kartu pažymėjo, kad pinigų reikia ir kitoms reikmėms. Esą biudžetas planuojamas protingai ir racionaliai.

„O, jeigu vertinti, kaip šitoje situacijoje elgiasi Krašto apsaugos ministerija, tai matyt yra visokių nuogąstavimų, kad tų pinigų reikia daugiau. Bent jau kiek aš žinau, tai tų pinigų reikia daugiau. Apetitas gali būti labai didelis. Tačiau mes gynybai ir taip atiduodame labai didelę biudžeto dalį.

Ir mūsų visuomenė, ir jos poreikiai – ir socialiniai, ir kiti saugumo poreikiai, taip pat turi būti atliepti. Manau, kad mes protingai ir racionaliai planuojame biudžetą. Diskusijų ir svarstymų metu Seime nei vienas Seimo narys neleis, kad koks nors euras nukryptų ir nueitų į trinkeles“, – kalbėjo R. Budbergytė.

Budbergytė: turime tam tikro nepasitenkinimo

Socialdemokratė neslėpė, kad bendruomenėje yra nepasitenkinimo tuo, kad Krašto apsaugos ministerijoje buvo bendraujama su nuomonės formuotojais, kurie vėliau esą paskleidė tokias žinias, kokių jie patys neturi.

„Mes taip pat turime tam tikro nepasitenkinimo, kad Krašto apsaugos ministerijoje vyksta tam tikri susitikimai su influenceriais, kurie paskui leidžia tam tikras žinutes. (…) Labai glumina, kad influenceriai turi kažkokių žinių, kurių neturime mes“, – kalbėjo R. Budbergytė.

Politikė ragino apie gynybos išlaidas kalbėti atsakingai.

„Mano supratimu, su gynyba juokauti negalime. Mus stebi partneriai kitose NATO valstybėse narėse, ir čia jau yra nebe vidaus politika, o mūsų nacionalinis saugumas, gynyba. Pasakyčiau visiems: baikime mes šita tema juokauti“, – teigė R. Budbergytė.

Skvernelis: Šakalienė ir Budrys gavo įspėjimą

Saulius Skvernelis

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad socialdemokratų lyderio M. Sinkevičiaus kritiką krašto apsaugos ministrei ir Lietuvos diplomatijos vadovui Kęstučiui Budriui galima laikyti įspėjimu šiems Vyriausybės nariams.

„Partijos pirmininkas šiandien išreiškė nepasitenkinimą dviem ministrams. Savo ministrams, socialdemokratams“, – žurnalistams Seime teigė S. Skvernelis.

„Tokį Sinkevičiaus pasakymą sporto, futbolo terminais galima vertinti kaip geltonos kortelės parodymą poniai Šakalienei. Kita kortelė būna raudonos spalvos – tenka palikti aikštę. Jeigu premjerė ar Sinkevičius ištrauks raudoną kortelę – reikės ieškoti tų ministrų. Prieš geltoną kortelę kartais teisėjai įspėja žodžiu, kad dar kartas ir jau daugiau taip nebus – tokį įspėjimą gavo ir Kęstutis Budrys“, – akcentavo jis.

Planuojamas biudžetas

Trečiadienį Vyriausybės vadovė pranešė, jog kitų metų valstybės biudžete gynybai numatyta skirti 5,38 proc. nuo BVP. Finansų ministro Kristupo Vaitiekūno teigimu, finansavimas krašto apsaugai kitąmet iš viso sieks virš 4,79 mlrd. eurų. Planuojama, kad gynybai nebus skiriama skolintų lėšų.

Tiesa, premjerė taip pat kalbėjo apie tai, kad dalis iš 5,38 proc. nuo BVP finansavimo bus skirta su gynyba susijusios karinės infrastruktūros reikmėms.

Vėliau abejones dėl realaus krašto apsaugai skirto finansavimo kėlė tiek opozicijos, tiek verslo atstovai, teigę, kad biudžete numatytos didesnės lėšos gynybai gali būti panaudotos ne pagal paskirtį.

Lietuva iki 2030-ųjų kasmet gynybai planuoja skirti po 5–6 proc. BVP.

Valstybės biudžeto projektą Vyriausybė svarstys ketvirtadienį.