Tai reiškia, nebebūtų galima atlikti tyrimų privačiose įstaigose, kai dalį tyrimo kainos kompensuoja valstybė, o kitą dalį reikia prisimokėti iš savų lėšų. Neliktų galimybės primokėti už geresnes paslaugas ir viešose įstaigose. Visgi turėtų likti galimybė prisimokėti už nemedicinines paslaugas.
„Tikrai dėl šio projekto susitiksime Konstituciniame Teisme (KT), aš kategoriškai prieš“, – sakė jį kritikavusi konservatorė Jurgita Sejonienė.
Komiteto posėdyje dalyvavę Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovai mano, kad tai būtų nesąžininga ir ydinga praktika, nes galintis susimokėti priemoką pacientas iš esmės nusipirktų galimybę gauti medicininę paslaugą anksčiau.
„Ministerija bando sureguliuoti viešo ir privataus sektorių santykį, kai žmonės turi sumokėti už paslaugą, už kurią jau sumokėta valstybės lėšomis“, – sakė jie.
SAM atstovai taip pat užtikrino, kad pacientui bus palikta galimybė pagal sudarytą medicininių priemonių sąrašą pasirinkti, pavyzdžiui, protezą ar lęšiukus.
Ką reiškia šie pakeitimai?
Nors, pasak ministerijos, valstybės sumokamų pinigų gydymo įstaigoms užtenka, todėl priemokos yra nelegalus būdas pasipinigauti, o privataus sektoriaus finansavimas, kai dalį sumos padengia valstybė, taip pat yra nenaudingas, medikai šiai reformai smarkiai priešinasi.
Pasak jų, valstybinis sektorius nesugebės susitvarkyti su padidėjusiu pacientų srautu, įkainiai už suteiktas paslaugas gydymo įstaigoms yra itin maži ir nepadengia susidariusių išlaidų, todėl ligoninės skursta, o iš pačių pacientų atimti teisę greičiau gauti paslaugas privačiose įstaigose už jas prisimokant, yra nesąžininga. Pačios privačios įstaigos sako, kad panaikinus priemokas už valstybės siūlomą įkainį paslaugų nemokamai pacientams tikrai neatliks, nes įkainiai per maži, kad padengtų tikrąją kainą.
Taigi, pagal dabar galiojančią tvarką, su siuntimu pacientas gali kreiptis ir į privačią jam reikalingus tyrimus atliekančią įstaigą, jei ji sudariusi sutartį su Ligonių kasa. Kadangi privačių įstaigų paslaugų įkainiai didesni nei viešųjų įstaigų, pacientas primoka dalį sumos, kitą dalį sumos padengia valstybė taip, kaip padengtų ir viešoje gydymo įstaigoje.
Visgi Ligonių kasa tikina, kad jų sumokamų pinigų užtenka, todėl privatus sektorius negali reikalauti didesnės sumos. Be to, tokie pokyčiai uždraus gydymo įstaigoms piktnaudžiauti ir reikalauti iš pacientų pinigų, kai už paslaugas jau sumoka valstybė. Tuo metu patys privatininkai sako, kad valstybės sumokama suma yra neužtektina. Tam pritaria ir viešųjų ligoninių atstovai.
Apklausti medikai ir gyventojai
Norint išsiaiškinti, kokį poveikį padarytų priemokų panaikinimas, buvo atlikta Sveikatos apsaugos ministerijos siūlomų pakeitimų poveikio vertinimo studija. Ją atliko ISM universitetas ir Europinė strateginių konsultacijų įmonė „Claria Strategy Partners“. Tyrimas atliktas Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos užsakymu.
„Vertinome daugybę pakeitimų, kurių tikslas, mūsų vertinimu, atsisakyti finansavimo privačioms įstaigoms antrinei pakopai, tai yra gydytojų specialistų konsultacijoms ir tyrimams. Mes įvertinome, ką tai reikštų ekonomikai ir pacientams“, – apie tyrimą kalbėjo vienas iš jo autorių ISM universiteto rektorius profesorius dr. Dalius Misiūnas.
Tyrimas buvo atliktas įvairiais kampais, buvo remtasi anksčiau atliktais tyrimais, valstybinių institucijų, asociacijų studijomis, statistiniais duomenimis, apklausomis.
„Patys apklausėme virš 3 tūkstančių medikų, tai yra gydytojų, slaugytojų, taip pat apklausėme ir pačius Lietuvos gyventojus. Vienareikšmiškai, apklausos rodė neigiamą požiūrį į pokyčius. Tyrime yra ir mūsų pačių vertinimas, bandėme nustatyti priežastinį ryšį, bendravome su įvairiais ekspertais, kurie išreiškė ir teigiamą, ir neigiamą nuomonę“, – pasakojo kitas tyrimo autorius „Claria Strategy Partners“ partneris Justinas Šukys.
Prognozės pesimistinės
Rezultatas, pasak tyrimo autorių, atrodo gana pesimistiškai.
„Žiūrėjome į tris suinteresuotas grupes. Iš pacientų perspektyvos yra didelė rizika, kad eilės pailgės, iš esmės visi rezultatai rodo tą patį, o ypač pailgės ten, kur eilės ir taip didelės, kai tenka laukti mėnesius ar net metus. Pavyzdžiui, kelio protezavimo procedūroms.
Iš kitos pusės, matome, kad pablogės pasitenkinimas gydymo įstaigomis. Dabar apklausos rodo, kad viešosios įstaigos nusileidžia privačioms pagal savo priežiūros lygį. Ne tik priežiūra geriau vertinama privačiose įstaigose, bet taip pat ir trumpesnės eilės jose. Todėl išmetant iš bendro sveikatos tinklo privačias įstaigas, pacientams poveikis bus neigiamas“, – sakė J. Šukys.
Privačioms įstaigoms uždraudus suteikti paslaugas su priemokomis, prognozuojama, kad didelis pacientų srautas suplūs į viešąsias įstaigas, o jos bus dar labiau apkrautos, todėl eilės išaugs.
Gydytojams poveikis taip pat tikriausiai bus neigiamas – jų atlyginimai mažės, nes daugiau uždirbama privačiose įstaigose, o pasitenkinimas darbo sąlygomis, kaip rodo apklausa, sumažės.
„Panaikinus priemokas, dar labiau atskirsime žmones – tuos, kurie gali sau leisti gydytis privačiai, ir tuos, kurie turi laukti paslaugų viešajame sektoriuje. Pacientui liks galimybė dengti pilną sumą savo lėšomis, bet tuo galės pasinaudoti tik tie, kurie turės tam finansų“, – kalbėjo rektorius.
Prof. D. Misiūnas svarsto, kad SAM priemokų naikinimu ir privataus sektoriaus finansavimo nutraukimu tikisi susigrąžinti gydytojus į viešąjį sektorių. Tačiau patys medikai sako, kad toks planas tikrai neturi vilčių būti išpildytas.
Aparatai stovi, kai galėtų dirbti
Vienam žmogui tenkančios išlaidos sveikatos priežiūrai, kurias skiria valstybė, Lietuvoje yra maždaug trečdaliu mažesnės nei Europos Sąjungos vidurkis. Tai reiškia, kad sistema nėra pakankamai finansuojama.
Atliekant tyrimą taip pat paaiškėjo, kad įkainiai už medicinos paslaugas yra labai skirtingi – už vienas paslaugas jie pakankami, už kitas nepadengia įstaigai net pusės kaštų. Ten, kur įkainis pakankamas, paslaugų trūkumo nėra.
„Tad pats reguliavimas dar nėra brandus. Valstybinė ligonių kasa dar negali normaliai nustatyti įkainių, todėl vienas iš mūsų pasiūlymų yra tas, kad reikia investuoti į teisingą įkainių sistemą.
Labai svarbus ir valstybinės sistemos efektyvumas, tai matome per labai konkrečius pavyzdžius. Tarkime, MRT aparatų panaudojimas – privatus sektorius su tuo pačiu aparatu atlieka daug daugiau tyrimų, viešame sektoriuje aparatai yra naudojami mažiau. Ekonomiškai vienareikšmiškai svarbu įstaigos efektyvumas“, – kalbėjo prof. D. Misiūnas.
Išeitis – ne tik didinti finansavimą, bet ir dirbti efektyviau
Studijos išvadose taip pat pateiktos galimybės, ką reikėtų daryti, kad sveikatos sistema veiktų geriau nei dabar. Viena iš išvadų – ilgalaikėje perspektyvoje didinti finansavimą.
„Matome vieną konkrečią problemą: tie žmonės, kuriems PSD įmoką moka valstybė, tokių žmonių yra beveik pusė, tai vaikai, pensininkai, bedarbiai, jų įmoka dabar yra 3 kartus mažesnė nei dirbančiųjų įmoka. Valstybė nepakankamai finansuoja savo pačios draudžiamų asmenų priežiūrą. Nors tai intensyviausiai sveikatos paslaugas vartojančios grupės. Iškart pakelti įmokų nepavyks, bet tai reikėtų daryti ilgalaikėje perspektyvoje“, – sakė profesorius.
Antra, suvienodinti įkainių skaičiavimą, kad jie atitiktų realų poreikį. Trečia, didinti ligoninių efektyvumą.
„Iš pradžių siūlome padaryti ligoninėse nepriklausomas valdybas, kad jos pradėtų matuoti efektyvumą – analogiškas modelis, kuris įdiegtas kitose valstybės valdomose srityse, energetikoje, duoda rezultatus. Turėtų atsirasti profesionalūs sveikatos vadybininkai, taip pat reikia ugdyti gydytojų vadovų kompetencijas vadyboje“, – kalbėjo prof. D. Misiūnas.
Pasak rektoriaus, SAM reakcija į šią studiją buvo neigiama, o į antradienį vykusią diskusiją ministerijos atstovai neatėjo.
„Politikai, laimėję rinkimus, jaučiasi, tarsi patys viską galėtų spręsti ir nereikia su niekuo tartis. Tačiau SAM studijos niekas nėra matęs, kai prašėme parodyti, kaip jie skaičiuoja, nieko negavome, gali būti, kad ji išvis nebuvo atlikta“, – sakė prof. D. Misiūnas.
Praėjusią savaitę SRK iš dalies pritarė socialdemokratės Orintos Leiputės iniciatyvai leisti ligoniams savo lėšomis sumokėti už nemedicinines aptarnavimo paslaugas, rašo ELTA.
Po ilgų diskusijų Seimo komitete parlamento plenarinę salę pasieks patobulintas, ne toks griežtas, šiek tiek sušvelnintas įstatymo pataisų variantas.
Jį planuojama taip pat papildyti nauja Seimo narės konservatorės Giedrės Balčytytės pasiūlyta nuostata, kuriai trečiadienį pritarė SRK.
Jei pritartų ir visas Seimas, po 1 metų nuo naujo įstatymo įsigaliojimo, kas pusmetį SAM Seimo SRK turės pristatyti sveikatos paslaugų prieinamumo analizę. Ji turėtų apimti tokius rodiklius, kaip paslaugų laukimo trukmė, teritorinis jų pasiekiamumas, sveikatos priežiūros specialistų prieinamumas, skaitmeninių sveikatos paslaugų naudojimas. Šioje analizėje turėtų būti taip pat nurodyta, ar medicininės paslaugos prieinamos pažeidžiamų gyventojų grupėms.