Apie tokį siūlymą pirmasis paskelbė portalas „Lrt“. Anot jo, tokiam Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pakeitimui pritarė naujoji socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė, tačiau premjerė Inga Ruginienė buvo prieš.
„Siūlomas vieno mėnesio nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo atidėjimo laikotarpis asmenims, kurie darbo santykius nutraukė savo iniciatyva be svarbių priežasčių“, – teigiama politiko pateiktame pasiūlyme.
Jame motyvuota, kad dalyje Europos valstybių taikoma nedarbo draudimo išmokų sistema, kai savo noru iš darbo išėjusiems asmenims nedarbo draudimo išmokos yra mokamos tik po tam tikro laiko nuo užsiregistravimo atitinkamose institucijose dienos (pvz.: Norvegijoje – po 4,5 mėn., Lenkijoje, Vokietijoje – po 3 mėn., Islandijoje, Latvijoje – po 2 mėn., Austrijoje – po 1 mėn.).
Politikas nurodė, kad, 2024 m. duomenimis, apie 24 tūkst. nedarbo socialinio draudimo išmokos gavėjų išmoką gavo trumpiau nei vieną mėnesį, todėl mėnesio trukmės laukimo laikotarpis esą „leistų natūraliai sumažinti trumpalaikių ir galimai nepagrįstų išmokų atvejus“.
Razmislevičius: aš asmeniškai nusprendžiau
Šį pasiūlymą įregistravęs socialdemokratas D. Razmislevičius „Delfi“ trečiadienį teigė, kad antradienį jį atsiėmė.
„Diskusinis klausimas, bet aš tą pasiūlymą atsiėmiau vakar, šiandien komitete mes jau jo nesvarstėme. Atrodo man, kad tų pateiktų priemonių, gali būti, kad užteks. Reikia atlikti stebėseną ir, reikalui esant, prie tos idėjos bus galima sugrįžti, bet kol kas šioje stadijoje nusprendžiau jį atsiimti“, – sakė jis.
Paklaustas, ar atsiimti nusprendė pats, o gal buvo paragintas, politikas tikino, kad tai jo paties sprendimas.
„Aš asmeniškai nusprendžiau“, – sakė jis.
„Siūlė ilgesnį terminą“
D. Razmislevičius aiškina, kad tokią idėją pasiūlė Lietuvos laisvosios rinkos institutas, tik jo atstovai siūlė nustatyti ilgesnį išmokos atidėjimo terminą.
„Kitose šalyse tas terminas gerokai ilgesnis, nuo mėnesio iki keturių su puse net yra. Matyt, kažkokios logikos tame yra“, – sakė jis.
Savo teiktą pasiūlymą jis vadina kompromisiniu.
Politikas įsitikinęs, kad dabartine tvarka, kai nedarbo draudimo išmoka mokama išėjus iš darbo, kai kurie žmonės naudojasi.
„Spraga, landa ar galimybe. Bet gali būti, kad tai nesąžininga kitų darbuotojų atžvilgiu. Tų, kurie moka mokesčius, kurie vasarą, pavyzdžiui, galvoja, kur padėti savo vaikus, atostogas ima abu tėvai skirtingu metu, kad užimtų vaikus. O kiti tiesiog išeina iš darbo ir atgal sugrįžta ypač tuose darbuose, kur darbuotojų paklausa yra didžiulė“, – kalbėjo Seimo narys.
Jis tęsė, kad tokie darbuotojai žino, kad pailsėję keletą mėnesių galės sugrįžti.
Anot socialdemokrato, jis siūlė mėnesiui atidėti nedarbo draudimo išmoką tik tiems, kurie išeina savo noru ir be svarbių priežasčių.
„Jeigu išeina iš darbo šalių susitarimu arba dėl darbdavio kaltės, būtų likusi senoji tvarka ir šis pasiūlymas nebūtų galiojęs“, – akcentavo jis.
Kartais darbuotojai skundžiasi, kad darbdavių yra verčiami išeiti iš darbo savo noru, ar jie nebūtų nukentėję?
„Dėl to, matyt, ir aš nusprendžiau kol kas susilaikyti nuo tokio pasiūlymo. Nes tų problemų yra ir daugiau, bet jas, matyt, kompleksiškiau reikėtų spręsti“, – teigė jis.
Politiko duomenimis, savo noru darbą pernai paliko 65 proc. visų asmenų, kurių darbo santykiai nutrūko.
„Tai yra labai didelis skaičius, tai, matyt, šitą problemą irgi reikėtų spręsti. Matyt, daug sunkiau įrodyti darbuotojui, kad jis išeina iš darbo ne savo noru, o dėl kažkokių priežasčių. Tai gali būti, kaip jūs sakote, kad tie darbuotojai sutinka, pasirašo ir išeina. Ir į tai atsižvelgiant, ir į kitas aplinkybes, nusprendžiau šitą pasiūlymą atsiimti. Kol kas “, – pridūrė jis.