Pasak šaltinių, kurios citavo „The Moscow Times“, Latvijos ir Estijos gynybai planuojama pasitelkti papildomą kariuomenės korpusą, kurį paprastai sudaro trys divizijos – iš viso nuo 40 iki 60 tūkst. karių.
Be korpuso, kurio štabas yra Lenkijoje, Baltijos šalių gynybai taip pat bus naudojamas Vokietijos ir Nyderlandų korpusas, dislokuotas Miunsteryje, teigė „Reuters“ šaltiniai. Tai leistų NATO greitai permesti į regioną „didelio masto pajėgas“. NATO galėtų greitai sustiprinti Baltijos šalių gynybą, nes regionas laikomas pažeidžiamu, agentūrai sakė vienas Aljanso šaltinis.
Šiuo metu Vokietija ir Nyderlandai kartu su partneriais planuoja formuoti naujas pajėgas.
Apie NATO sprendimą paaiškėjo, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įstatymą, reikšmingai išplečiantį jo galimybes pasitelkti kariuomenę užsienyje.
Rusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė ketinanti kreiptis į Tarptautinis Teisingumo Teismas dėl rusų teisių „apgynimo“ Baltijos šalyse.
Ministerija tvirtino, kad Latvijos, Lietuvos ir Estijos valdžia neva „draudžia“ rusų kalbos vartojimą, „perrašo istoriją“ bei vykdo „baudžiamąją represijų ir bauginimo politiką“.
Kol kas neaišku, kaip bus taikomas įstatymas, suteikiantis V. Putinui teisę siųsti kariuomenę į kitas šalis, nurodė amerikiečių Karo studijų institutas ekspertai.
Jų teigimu, dokumentas suformuluotas „tyčia miglotai“, todėl Kremlius galės lanksčiai taikyti įstatymą, siekdamas suteikti tariamą teisėtumą Rusijos karinėms operacijoms.