„Via Baltica“ – regionų plėtros kelias
„Via Baltica“ yra vienas svarbiausių Lietuvos kelių – tarptautinis transporto koridorius, kuris kartu yra itin reikšmingas regionų plėtrai. Nuolat bendradarbiaujame su savivaldybėmis – Kalvarijos, Marijampolės ir kitomis – ir matome, kaip jos laukia „Via Baltica“ trasos rekonstrukcijos pabaigos“, – sako J. Norbutas.
Šių metų tikslas – baigti rekonstruoti „Via Baltica“ ruožą nuo Kauno iki Lenkijos sienos. Jau dabar aplink jį sparčiai plečiasi infrastruktūra, atsiranda naujų investuotojų. Tad, akivaizdu – keliai tiesiogiai veikia regionų patrauklumą ir ekonominį aktyvumą.
Bendradarbiaudami su savivaldybėmis, „Via Lietuva“ specialistai atkreipia dėmesį, kad vienas pagrindinių regionų poreikių – patogus ir saugus susisiekimas su didžiaisiais miestais.
„Investuotojai klausia, ar galima greitai pasiekti Vilnių, Kauną ar kitus centrus. Todėl stengiamės, kad infrastruktūra atitiktų šiuolaikinius standartus ir verslo bei gyventojų poreikius“, – sako J. Norbutas.
Šiuo metu jau rengiamas ir specialusis „Via Baltica“ planas nuo Kauno iki Latvijos sienos. Tikslas – suplanuoti teritorijas būsimiems darbams, kad šis ruožas taptų keturių eismo juostų keliu, kaip ir atkarpa iki Lenkijos.
Investicijos į kelius – postūmis regionams
Nors darbų apimtis didelė, vienas didžiausių iššūkių išlieka pakankamas finansavimas.
„Turime kelis strateginius projektus – „Via Baltica“ ir kelią Vilnius–Utena. Todėl natūralu, kad mažesniems keliams, ypač žvyrkeliams, lėšų kartais pritrūksta“, – sako J. Norbutas.
Vis dėlto pažanga vyksta – įgyvendinama žvyrkelių asfaltavimo programa, pagal kurią iki metų pabaigos planuojama pasirašyti sutartis dėl 100 km kelių asfaltavimo. Tai tiesiogiai gerina gyventojų gyvenimo kokybę ir didina regionų patrauklumą.
„Kai gerėja keliai, aktyviau veikia ir savivaldybės, ir verslas. Pavyzdžiui, kartu su Marijampolės savivaldybe planuojame integruoti miesto LEZ teritoriją į „Via Baltica“ projektą – tai dar labiau didins regiono konkurencingumą“, – pabrėžia pašnekovas.
Dėmesys aplinkai ir tvarumui
Pasak J. Norbuto, „Via Lietuva“ siekia, kad visi projektai būtų įgyvendinami laikantis aukščiausių aplinkosaugos standartų. Statant naujus kelius ar rekonstruojant senus, įrengiamos triukšmo mažinimo sienelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, skatinamos tvaresnės judumo formos.
„Matome, kad sutvarkius infrastruktūrą gyventojai noriau renkasi dviračius ar viešąjį transportą – taip mažinamas automobilių srautas ir tausojama aplinka“, – teigia jis.
Per pastaruosius kelerius metus Lietuvos kelių būklė pastebimai pagerėjo, ypač lyginant su kitomis Europos šalimis. „Via Lietuva“ ir toliau planuoja tęsti žvyrkelių asfaltavimo ir dviračių takų plėtros projektus, užtikrindama, kad moderni, saugi ir aplinkai draugiška kelių infrastruktūra taptų kasdienybe visoje Lietuvoje.