Verslo kūrimą stabdo trys žemiškos kliūtys
Nors Lietuvoje šis modelis dar tik žengia pirmuosius žingsnius, rinkos dalyviai sako, kad jis gali tapti atsaku į vieną didžiausių šiandienos problemų – kaip talentingiems žmonėms padėti pereiti iš specialisto vaidmens į verslo kūrėjo statusą. Pasak „Lost Astronaut“ startuolių studijos vystytojos Dobilės Minkutės, dažniausiai žmones būtent ir sustabdo ne idėjų trūkumas, o labai žemiškos kliūtys: siauras kompetencijos laukas ir aukšti standartai, nenoras aukoti patogaus gyvenimo stiliaus bei vienišumas ir bandymas viską padaryti pačiam.
Pašnekovė pažymi, kad itin talentingi specialistai dažnai būna įpratę veikti srityse, kuriose jaučiasi it žuvys vandenyje, todėl susidūrimas su visiškai naujomis verslo kūrimo sritimis tampa psichologiškai sudėtingas.
„Kai kalbame apie verslo pradžią, jie staiga susiduria su didele nežinomybe – tenka galvoti apie veiklos teisinę formą, mokesčius, sutartis, samdą, apie ką dirbant samdomą darbą galvoti niekada nereikėjo. Žmonės, įpratę dirbti kokybiškai ir profesionaliai, sunkiai susitaiko su jausmu, kad verslo kūrime jie yra mėgėjai arba visai nieko neišmano. Dalį tai paprasčiausiai išgąsdina dar prieš pradedant“, – teigia D. Minkutė.
Didelis vaidmuo čia tenka ir finansinei rizikai. Aukštos kvalifikacijos specialistai technologijų rinkoje šiandien dažnai uždirba solidžias pajamas, todėl sprendimas išeiti į nežinomybę tampa ne tik profesiniu, bet ir asmeniniu iššūkiu.
„Stiprus produktistas ar inžinierius Lietuvoje uždirba 4–6 tūkst. eurų mėnesinį atlyginimą į rankas. Mesti tai dėl idėjos, kurios validacija užtruks 12–18 mėnesių, reiškia ne tik pajamų praradimą, bet ir asmeninių santaupų deginimą. Šeima, paskola, vaikai – matematika tampa pernelyg nepalanki“, – aiškina D. Minkutė.
Panašią tendenciją mato ir Žygimantas Surintas, vadovaujantis „Kilo“. Pasak jo, problema dažniausiai slypi ne kompetencijų stokoje.
„Problema ta, kad verslą reikia pradėti ne teoriškai, o praktiškai. Reikia suprasti rinką, rasti pirmus klientus, turėti kapitalo, produktą“, – sako jis ir priduria, kad net itin stiprus vienos srities profesionalas retai gali vienas uždengti visas kritines ankstyvo startuolio funkcijas. „Jis gali būti stiprus produkto, technologijų ar marketingo specialistas, bet verslo pradžioje reikia daug skirtingų kompetencijų vienu metu. Čia ir atsiranda didžiausia rizika.“
Pasak D. Minkutės, visas šias problemas būtent ir padeda išspręsti „venture studio“ modelis.
„Venture studio“ šias tris spragas sprendžia tiesiogiai: padengia ankstyvas pragyvenimo išlaidas (dažnu atveju – talentams mokamas atlyginimas validacijos fazėje), pasirūpinama co-founderio atranka iš vidaus arba iš turimų kontaktų sąrašo, ir suteikia paruoštą „playbook“ – idėjos validavimo metodiką, teisinius dokumentus, pirmus klientų kontaktus, mentorius“, – vardija privalumus ji.
Ne investavimas, o bendras projektas
Nors šis modelis pasaulyje dar nėra toks senas kaip tradiciniai rizikos kapitalo fondai, jo augimas – itin spartus. D. Minkutė dalijasi duomenimis, kad 2024 m. pasaulyje jau veikė apie 1 100 „venture“ studijų, kai 2020 m. jų buvo apie 560. Tokį augimą, sako ji, lemia paprasta priežastis – rezultatai.
„Konkretus pavyzdys – prancūziškas „Hexa“. Per visą veiklos laikotarpį jie sukūrė 50 įmonių, kurių bendra vertė viršija 5 mlrd. dolerių, o jose dirba per 2,6 tūkst. žmonių visame pasaulyje. Jų portfelyje tokios B2B SaaS įmonės kaip „Front“, „Aircall“, „Spendesk“, „Yousign“. 2022 m. duomenimis, iš pirmųjų 30 portfelio įmonių 3 jau tapo vienaragiais – proporcija, kokios klasikinio rizikos kapitalo modelyje praktiškai nepasitaiko“, – dalijasi D. Minkutė.
Skirtingai nei klasikiniai investuotojai, „venture“ studijos į startuolį įsitraukia dar gerokai iki momento, kai atsiranda pirmieji klientai ar produktas.
„Tiek rizikos kapitalo fondai, tiek verslo angelai investuoja pinigus į jau egzistuojančius startuolius – į komandas, kurios atėjo su idėja, MVP ar pirmais klientais. „Venture studio“ veikia priešingai – čia startuoliai kuriami nuo nulio“, – aiškina D. Minkutė.
Anot pašnekovės, verslo idėja gimsta studijos viduje pagal nustatytą procesą, studijos komanda atlieka pirminę validaciją, suburia įkūrėjų komandą, suteikia operacinius resursus, ir tik gavus pirminius teigiamus signalus rinkoje idėjos tolimesniam vystymui kuriama nauja įmonė, dažnu atveju skirta pritraukti išorines investicijas.
Ž. Surintas šį modelį apibūdina dar paprasčiau – tai ne investavimas iš šono, o bendras verslo kūrimas: „Venture studio“, arba lietuviškai – verslų kūrimo platforma, nėra tik investuotojas. Tai modelis, kuriame verslas ne tik finansuojamas, bet ir kuriamas kartu.“
Anot pašnekovo, toks modelis leidžia daug anksčiau identifikuoti silpnąsias vietas ir sumažinti chaotiškų sprendimų kiekį.
„Verslų kūrimo platformoje procesas yra aiškesnis. Pirmiausia žiūrima, ar problema tikra, ar produktas bus reikalingas vartotojui. Ar rinka pakankamai didelė. Tada sprendžiama, kokios komandos reikia produkto vystymui, kaip greitai jį galima ištestuoti rinkoje ir tobulinti, ir kokie kanalai gali atvesti pirmus vartotojus“, – pabrėžia jis.
Didžiausias skirtumas – santykis su idėja
Vienas įdomiausių „venture“ studijos ir klasikinio startuolio skirtumų slypi pačiame požiūryje į verslo idėją. Tradiciniame startuolyje įkūrėjai dažnai tampa emociškai prisirišę prie savo produkto ir bando jį „prastumti“ net tada, kai rinkos signalai nėra palankūs. „Venture“ studijose logika – priešinga.
„Founderiai dažnai įsimyli savo idėją, ja labai tiki ir bando bet kokia kaina įrodyti jos potencialą – kartais interpretuodami rinkos duomenis taip, kad jie pagrįstų jau priimtą sprendimą. Studijos veikia priešingai: ypač pirminėse stadijose jos siekia kuo daugiau idėjų atmesti ir judėti toliau tik su tomis, kurios atlaiko validacijos filtrą“, – aiškina D. Minkutė.
Taip pat, aiškina pašnekovė, „studijos turi nuolatinę komandą, kuri per savo rankas perleidžia daugybę idėjų kiekvieną mėnesį ir specializuojasi tam tikrame validacijos etape – kai founderis šį procesą turi tik vieną ar kelis kartus gyvenime.“ Tik svarbu pabrėžti, kad mainais už suteikiamus resursus, komandą, procesus ir įsitraukimą į verslo kūrimą, „venture“ studijos paprastai gauna didesnę startuolio akcijų dalį – dažniausiai apie 30–50 proc. – bei aktyviai dalyvauja kasdienėje įmonės veikloje.
Lietuvoje modelis dar nišinis, bet poreikis auga
Nors pasaulyje „venture“ studijos jau tapo reikšminga startuolių ekosistemos dalimi, Lietuvoje jos kol kas tebėra nišinės. Šalyje, sako D. Minkutė, dominuoja klasikinis rizikos kapitalo fondų modelis ir akceleratoriai. Vis dėlto pašnekovai pastebi, kad pati Lietuvos ekosistema jau pasiekė etapą, kuriame atsiranda poreikis struktūruotesniam startuolių kūrimui.
„Lietuvoje jau turime stiprių technologijų įmonių, tarptautinių sėkmės istorijų, daugiau kapitalo ir daugiau žmonių, kurie turi patirties dirbant su globaliais produktais. Natūralu, kad kitame etape atsiranda ne tik pavienių startuolių, bet ir struktūruotų verslų kūrimo modelių poreikis“, – teigia Ž. Surintas.
Pasiteiravus pašnekovų, kokių savybių šiandien reikia žmogui, norinčiam tapti verslo bendrakūrėju „venture studio“ aplinkoje, G. Minkutė sako, kad svarbiausia čia – gebėjimas dirbti komandoje, kurios pats pasirinkti negali.
„Antras dalykas, ypač būdingas „venture“ studijoms, kurios startuolio vadovo ieško jau po idėjos validacijos – gebėjimas perimti idėją, kuri gimė ne tavo galvoje, ir su ja iš tiesų susitapatinti. Founderis prisijungia prie koncepcijos, kurią kiti jau patikrino, ir turi mokėti ją tęsti, plėsti ir vesti į priekį taip, lyg ji būtų jo paties“, – sako ji.
O Ž. Surintas priduria, kad vien idėjos ar gero gyvenimo aprašymo šioje aplinkoje pasiryžusiam dirbti žmogui nepakanka.
„Reikia žmogaus, kuris gali prisiimti atsakomybę už rezultatą. Kuris greitai mokosi, nebijo neapibrėžtumo ir nelaukia, kol kas nors viską sudėlios už jį“, – sako pašnekovas.
Jo teigimu, „venture studio“ aplinkoje ypač svarbus tampa ir praktinis veikimas: „Co-founderio vaidmuo nėra patogi vadovo pozicija su aiškiomis ribomis. Tai darbas, kuriame reikia pačiam stumti verslą į priekį, matyti problemas anksčiau nei jos tampa rimtos ir nebijoti praktinio darbo.“
Daugiau įžvalgų verslo temomis bus galima išgirsti gegužės 28–29 dienomis vyksiančioje LOGIN konferencijoje.
LOGIN – didžiausias, turinio gausa išsiskiriantis ir, ko gero, drąsiausias inovacijų susitikimas Baltijos šalyse. Organizatoriai jį vadina festivaliu, nes kasmet jis pritraukia daugiau kaip 8 000 dalyvių – žaidimo taisykles keičiančių, pažangiai mąstančių, technologijų naujoves išmanančių ir žinių ištroškusių žmonių.
Jau 20-ąjį kartą bus siekiama plačiai pažvelgti į šiuolaikinį pasaulį, įsigilinti į technologijų pažangos sukeliamus pokyčius ir iššūkius, pasisemti įkvėpimo iš inovacijų pionierių, tyrinėti idėjas, galinčias nuvesti prie pirmojo vienaragio, bei pažvelgti į tai, kas laukia ateityje.
Didieji šių metų LOGIN partneriai – medicinos centrai „Northway“, „Citadele“ bankas, technologijų platintojas Baltijos šalyse „ACC Distribution“, VšĮ Inovacijų agentūra, technologijų sektoriaus milžinė „Aleph Group“, taip pat Lietuvos geležinkeliai (LTG). Daugiau informacijos https://login.lt/.