Iš pradžių buvo manoma, kad kosminis akmuo pataikė į liepsnojančius ugnikalnio šlaitus, bet vėliau ekspertai patvirtino, kad taip neatsitiko – meteoras suiro danguje, rašo „Live Science“.
Meteoras užfiksuotas stebint ugnikalnio išsiveržimą
Filipinų kosmoso agentūra nurodė, kad „vizualiai įspūdingas“ ugnies kamuolys buvo pastebėtas sekmadienį (gegužės 25 d.) 22 val. 33 min. vietos laiku danguje virš Majono kalno, esančio Albajaus provincijoje, Lusono saloje, centrinėje Filipinų dalyje.
Ryškus blyksnis, trukęs šiek tiek ilgiau nei sekundę, buvo užfiksuotas per dvi tiesiogines transliacijas, stebinčias Majono ugnikalnio aktyvumą. Šis ugnikalnis, kurio aukštis virš jūros lygio siekia 2 463 metrus, pradėjo veržtis šių metų sausio pradžioje, teigė Smitsonijos instituto Pasaulinės vulkanologijos programa.
Pirmame vaizdo įraše, kurį nufilmavo Filipinų vulkanologijos ir seismologijos institutas (PHIVOLCS), šis įvykis užfiksuotas juodai baltu vaizdu. Jame matyti, kaip netoli ugnikalnio viršūnės praskrieja baltas šviesos kamuolys.
Antrajame – spalvotame – vaizdo įraše, kurį darė „afarTV“ tiesioginių transliacijų specialistai, užfiksuotas raudonas tekančios magmos švytėjimas, taip pat smaragdo spalvos meteoro žybsnis. Jei žiūrėsite vaizdo įrašą iki galo, pamatysite nedidelę švieselę, kylančią netoli meteoro pėdsako; pasak „afarTV“, manoma, kad tai yra vieno palydovo šviesa, nesusijusi su meteoru.
PHIVOLCS atstovai iš pradžių paskelbė, kad „meteoras atsitrenkė į [vulkano] šiaurinius šlaitus“, bet vėliau atnaujintame pranešime paaiškino, kad „išanalizavę seisminius, infraraudonųjų bangų ir papildomus vaizdo įrašus iš vulkano apylinkių, nustatė, jog meteoras suskilo atmosferoje ir į Majono šlaitus neįsirėžė“.
Skaičiavimai rodė, kad jei užsiliepsnojęs meteoras būtų atsitrenkęs į Majoną, jo smūgio jėga būtų prilygusi 7 500 tonų dinamito. Ekspertai tvirtino, kad jei šie skaičiavimai teisingi, tai būtų sukėlę akmenų griūtį, kurią būtų užfiksavę aplink ugnikalnį išdėstyti žemės drebėjimų jutikliai.
Tačiau meteorui net neatsitrenkus į ugnikalnį, dviejų ugningų reiškinių pasirodymas vienu metu yra neįtikėtinas ir įspūdingas sutapimas.
Meteorų „ugnies kamuoliai“
Meteorų „ugnies kamuoliai“ susidaro tuomet, kai asteroidai atlaiko sąveiką su Žemės atmosfera, bet užsidega nuo trinties su oru.
„Kai [ugnies kamuoliai] didžiuliu greičiu skrodžia atmosferą, trintis juos taip smarkiai įkaitina, kad jie tiesiog išgaruoja, – rašė Filipinų kosmoso agentūra. – Šis karštis taip pat jonizuoja aplink esančias oro molekules ir palieka ryškų, šviečiantį blyksnį, kurį vadiname „krintančiomis žvaigždėmis“. Agentūra pridūrė, kad tai paprastai įvyksta 60 – 100 km aukštyje virš Žemės paviršiaus.
Šiuo atveju, remdamiesi ankstesniais stebėjimais, mokslininkai darė prielaidą, kad žalias ugnies kamuolio blyksnis greičiausiai buvo susijęs su didele nikelio koncentracija asteroide.
Kai kurie liepsnojančių kosminių uolienų fragmentai pasiekia Žemės paviršių ir tampa meteoritais – pastarieji mokslininkams padeda gauti daugiau žinių apie Saulės sistemos susidarymą.
Labai retais atvejais meteoritai netgi pataiko į žmonių nuosavybę, kaip neseniai nutiko Teksase, kai patrankos sviedinio dydžio ugnies kamuolio fragmentas Hiustone pramušė vieno namo stogą.