Ar naujoji gėrimų era, kurioje svarbiausia tampa emocija ir savijauta, yra ilgalaikis pokytis, ar tik laikina vartotojų mada? Kaip keičiasi gėrimų industrija, reaguodama į naujus vartotojų lūkesčius? Apie tai kalbamės su patyrusiais savo srities ekspertais.
Nuo sveikesnio gyvenimo būdo iki pasaulinių madų: kaip keičiasi lietuvių gėrimų pasirinkimai
„Volfas Engelman“ generalinis direktorius, diplomuotas alaus someljė Marius Horbačauskas teigia, kad šiuo metu alaus ir kitų gėrimų vartojimas mūsų šalyje sparčiai keičiasi. Tam įtakos turi keletas faktorių.
„Svarbūs tampa tam tikri ribojimai, o taip pat žmonių įpročiai. Nors statistika rodo, kad lietuviai alkoholinių gėrimų suvartoja mažiau, realybė yra kiek kitokia. Žmonės daug gėrimų įsigyja kitose šalyse“, – pasakoja pašnekovas.
Anot jo, pastaraisiais metais akivaizdžiai pastebimas ir visuomenės noras gyventi sveikiau. Žmonės renkasi funkcinius, energinius ar fermentuotus gėrimus, mielai išbando ir įvairiausius kokteilius, tiek alkoholinius, tiek ne.
„Pastebime, kad tam tikri gėrimų skoniai būna itin populiarūs etapais. Pavyzdžiui, prieš keletą metų lietuviai tiesiog „šlavė“ iš parduotuvių lentynų mango skonio alaus kokteilius. Visai neseniai „praūžė“ ir pasiflorų mada, vartotojai tiesiog graibstė šio skonio gėrimus“, – dalinasi kalbinamas ekspertas.
Jis pabrėžia, kad Lietuva neatsilieka nuo likusio pasaulio, tad natūralu, jog pasaulinės mados daro įtaką ir mūsų rinkai.
Svarbiausia tampa poveikis žmogui
M. Horbačauskas įsitikinęs – šiuo metu nyksta ribos tarp skirtingų gėrimų kategorijų. Pavyzdžiui, nealkoholinis alus gali turėti energetinio gėrimo savybių, o gazuotas vaisvandenis būti prisotintas sportininkams aktualių medžiagų.
„Žmonės nebeperka tik alaus ar energetinio. Jie kreipia dėmesį į tai, kokią funkciją gėrimas atlieka bei kokį poreikį patenkina. Jie tiksliai žino, ko nori: daugiau energijos, maistinių savybių, geresnio susikaupimo, atsistatymo po fizinio krūvio ar tiesiog sveikesnės alternatyvos kasdienai“, – sako ekspertas.
Taip pat, anot jo, vartotojams vis svarbesni tampa ir prekės ženklai, pakuotės, jų dizainas. Todėl gėrimų pasaulis taip sparčiai ir keičiasi.
„Skysčių ateityje žmonėms reikės vis daugiau. Tačiau vartotojai nori, kad gėrimas ne tik numalšintų troškulį, tačiau ir atliktų kitas funkcijas“, – aiškina pašnekovas. Žmonės, įsitikinęs pašnekovas, ieško ne konkretaus gėrimo, o tam tikro skonio, funkcionalumo, dizaino bei patrauklumo. Tačiau, ekspertas priduria, tradiciniai skoniai taip pat nenusileidžia bei šiuo metu tebeužima didžiąją dalį rinkos.
Aktyvus gyvenimo būdas keičia gėrimų vartojimo įpročius
Alaus someljė M. Horbačauskas aiškina, kad šiuo metu vis populiaresni tampa įvairiausi funkciniai gėrimai, skirti sportuojantiems bei aktyviai gyvenantiems žmonėms.
„Išties madinga tapo su savimi nuolatos turėti mėgstamo gėrimo pakuotę ar gertuvę vandens. Nuolatinio gurkšnojimo kultūra šiuo metu išties ryški. Juk pastaruoju metu labai daug kalbama apie tinkamą skysčių vartojimą, tad natūralu, jog žmonės išgeria daugiau“, – sako pašnekovas.
Jo teigimu, kartais vartotojai ir nustebina. Pavyzdžiui, prieš keletą metų jo atstovaujama įmonė išleido ryškiai mėlyną kokteilį, kurio sėkme mažai kas tikėjo. Vis tik jis susilaukė didžiulio pasisekimo, lietuvaičiai ryškiai mėlyną gėrimą labai pamėgo.
„Žmonės nori išskirtinumo. Tačiau tokios populiarumo „bangos“ greitai praeina. Klasikiniai gėrimai, kad ir kaip bebūtų, savo pozicijų neužleidžia“, – aiškina M. Horbačauskas.
Gėrimų kultūra keičiasi: žmonės vis dažniau ieško naujų patirčių
Kalbinamas ekspertas pabrėžia, kad šiuo metu žmonės yra tapę žymiai laisvesni. Jie daug keliauja, išbando įvairiausius gėrimus, nebijo eksperimentuoti.
„Anksčiau žmonės manė, kad yra tik dvi rūšys alaus: šviesus ir tamsus, nors pasaulyje yra net 250 skirtingų alaus variacijų. Žmonės tampa laisvesni, nori išbandyti naujoves. Ir nors visuomet išliks klasikos gerbėjų, paragauti neįprastų skonių taip pat įdomu“, – sako pašnekovas.
Jis pasakoja, kad prieš dešimt metų niekas nesitikėjo, kad taip išpopuliarės nealkoholiniai alaus gėrimai. Tačiau dabar žmonės nealkoholinį alų ar kokteilius mielai išbando ir pamėgsta.
„Manau, kad ateityje tik daugės įvairių funkcinių gėrimų. Jaunesnioji karta šiuos gėrimus labai pamėgo. Tačiau, mano nuomone, niekur nedings poreikis ir tradiciniams gėrimams, kurie tikrai turi savo vartotoją“, – prognozuoja M. Horbačauskas.
Ekspertas pažymi, kad tai rodo, jog gėrimų rinka tampa vis įvairesnė. Joje telpa ir naujos kartos inovacijos, ir laiko patikrinta klasika, o svarbiausia vis dažniau tampa ne pats gėrimas, bet patirtis, kurią jis suteikia.
Nauja gėrimų kryptis – autentiškumas ir funkcionalumas
Šiuo metu Lietuvoje sparčiai populiarėja įvairūs fermentuoti gėrimai. „ACALA Sparkling Tea“ bendraįkūrėjas Martynas Žemavičius teigia, kad šiandien vartotojai gėrimuose ieško ne tik skonio, bet ir geresnės savijautos.
„Fermentacija natūraliai siejasi su gyvumu, autentiškumu, tradicijomis ir sudėtingesniu skoniu. Savo versle pastebime, kad žmonės tampa smalsesni. Jie nebenori tik saldžių ar standartinių skonių. Vartotojai ieško patirties“, – sako pašnekovas.
Jis įsitikinęs, kad būtent fermentuoti gėrimai labai gerai atitinka šį laikotarpį. Jie, anot M. Žemavičiaus, gali būti gastronomiški, natūralūs bei funkcionalūs vienu metu. Kalbinamas verslininkas pastebi, kad šiuolaikiniai vartotojai iš gėrimų tikisi kur kas daugiau nei tik gero skonio. Pasak jo, žmonėms šiandien svarbi visa patirtis – nuo ingredientų kokybės iki emocijos, kurią sukuria pasirinktas gėrimas.
„Šiandien, man atrodo, viskas susijungia į vieną visumą. Būtent to nuo pirmųjų dienų siekėme pasiūlę fermentuotus gėrimus lietuviams. Žmonės nebenori rinktis tarp „skanu“ ir „gera man“. Jie tikisi abiejų dalykų vienu metu. Ir dar nori, kad produktas bei jo pakuotė atrodytų estetiškai“, – sako M. Žemavičius.
Anot jo, vis didesnę reikšmę įgauna natūralumas, ingredientų kokybė, mažesnis cukraus kiekis bei savijauta po gėrimo. Ne mažiau svarbu ir tai, kokią emociją produktas kuria bei ką vartotojo pasirinkimai pasako apie jo gyvenimo būdą ir vertybes.
M. Žemavičius teigia, kad per pastaruosius metus Lietuvos vartotojų skonis pastebimai pasikeitė. Žmonės tapo atviresni naujoms gastronominėms patirtims ir sudėtingesniems skonių deriniams.
„Per pastaruosius keletą metų Lietuvos vartotojai labai subrendo gastronomiškai. Tai matosi ne tik gėrimuose, bet ir kavoje, maiste, fermentacijoje, natūraliuose vynuose. Žmonės tapo atviresni sudėtingesniems skoniams, mažesniam saldumui ir didesniam balansui“, – sako kalbinamas verslininkas.
Pasak jo, šią tendenciją puikiai atspindi ir vartotojų pasirinkimai. Iš jų siūlomo asortimento sparčiausiai populiarėja tie gėrimai, kuriuose yra mažiau likutinio cukraus. Anot pašnekovo, šiandien žmonės vis dažniau ieško ne tiesiog intensyvaus, o įdomesnio, labiau subalansuoto skonio.
Gėrimai vis dažniau pasirenkami pagal emociją ir progą
Žmonių pasirinkimus šiandien vis labiau lemia ne konkreti gėrimo kategorija, o tai, kokią savijautą ar patirtį jie tuo metu nori susikurti. Tuo įsitikinęs pašnekovas, kuris pabrėžia, jog ši tendencija – išties sveikintina.
„Ryte žmonės dažnai ieško energijos ir aiškumo. Dieną – socialumo ir ryšio. Vakare – atsipalaidavimo ir ritualo“, – sako M. Žemavičius.
Anot jo, ateityje gėrimų rinka gali keistis iš esmės – žmonės vis rečiau skirstys gėrimus į tradicines kategorijas, tokias kaip kokteiliai, vynas ar arbata. Kur kas svarbiau taps emocija, nuotaika ir situacija, kuriai konkretus gėrimas yra pasirenkamas.
Keičiasi vartojimo kultūra: svarbiau gera savijauta nei apsvaigimas
Jaunoji karta, pastebi M. Žemavičius, vis dažniau renkasi skanius nealkoholinius gėrimus, mat jiems svarbi jų savijauta.
„Žmonės šiandien labai vertina gerą savijautą, energiją, produktyvumą, kokybišką miegą ir emocinę būseną. Jie vis dažniau renkasi ne tarp „alkoholis arba nieko“, o ieško geresnių alternatyvų socialinėms progoms“, – teigia M. Žemavičius.
Anot jo, tai nereiškia, kad alkoholis visiškai išnyks, tačiau akivaizdu, kad keičiasi pati vartojimo kultūra. Vis daugiau dėmesio skiriama kokybei, funkcionalumui ir patirčiai, kurią suteikia gėrimas. Pašnekovas prognozuoja, kad artimiausiais metais sparčiai augs „premium“ klasės nealkoholinių gėrimų segmentas, kuris kurs savitas vartojimo tradicijas ir ritualus. Taip pat daugės mažiau cukraus turinčių, arbatos pagrindu kuriamų funkcinių gėrimų, o ryšys tarp gastronomijos ir nealkoholinių gėrimų taps dar stipresnis.
„Jau dabar matome įdomių pavyzdžių, kai net dealkoholizuoti vynai iš garsiojo Bordo (pranc. Bordeaux) regiono yra maišomi su arbata, ieškant naujų skonio sluoksnių ir patirčių“, – pasakoja M. Žemavičius.
Jo teigimu, viena ryškiausių ateities krypčių bus ir sąmoningesnis vartojimas. Žmonės vis dažniau rinksis kokybę vietoje kiekio.
Gėrimai tampa gyvenimo būdo ir vertybių atspindžiu
Kalbinamas M. Žemavičius įsitikinęs, kad šiandien gėrimai jau seniai nebeatlieka vien troškulio malšinimo funkcijos. Jie tampa savotiška žmogaus identiteto dalimi.
„Šiandien žmonės per gėrimus komunikuoja savo gyvenimo būdą, vertybes ir net požiūrį į save. Tai, ką geriame, dažnai pasako, kaip gyvename, kaip rūpinamės savimi, kaip leidžiame laiką ir net kokioje socialinėje kultūroje norime būti“, – sako M. Žemavičius.
Anot jo, gėrimų pasirinkimai vis dažniau tampa saviraiškos forma, o pats produktas – ne tik skonio, bet ir tam tikro gyvenimo būdo simboliu. Kalbėdamas apie ateities tendencijas, pašnekovas prognozuoja, kad didžiausias pokytis gėrimų industrijoje bus susijęs su žmonių savijauta.
„Manau, didžiausia tendencija bus perėjimas nuo klausimo: „Ką noriu gerti?“, prie klausimo: „Kaip noriu jaustis?“. Tai keis visą gėrimų industriją“, – teigia M. Žemavičius.
M. Horbačauskas ir M. Žemavičius apie ateities gėrimų tendencijas kalbės ir LOGIN konferencijoje.
LOGIN – didžiausias, turinio gausa išsiskiriantis ir, ko gero, drąsiausias inovacijų susitikimas Baltijos šalyse. Organizatoriai jį vadina festivaliu, nes kasmet jis pritraukia daugiau kaip 8000 dalyvių – žaidimo taisykles keičiančių, pažangiai mąstančių, technologijų naujoves išmanančių ir žinių ištroškusių žmonių.
Jau 20-ąjį kartą bus siekiama plačiai pažvelgti į šiuolaikinį pasaulį, įsigilinti į technologijų pažangos sukeliamus pokyčius ir iššūkius, pasisemti įkvėpimo iš inovacijų pionierių, tyrinėti idėjas, galinčias nuvesti prie pirmojo vienaragio, bei pažvelgti į tai, kas laukia ateityje.
Didieji šių metų LOGIN partneriai – medicinos centrai „Northway“, „Citadele“ bankas, technologijų platintojas Baltijos šalyse „ACC Distribution“, VšĮ Inovacijų agentūra, technologijų sektoriaus milžinė „Aleph Group“, taip pat Lietuvos geležinkeliai (LTG). Daugiau informacijos čia.