VMI kiekvienais metais viešai skelbia politikų, valstybės tarnautojų ir jų artimųjų turto deklaracijas. Jose atsispindi santaupos, tačiau nėra išskiriama, kokią dalį šių lėšų sudaro grynieji pinigai.
Tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“, „Redakcijos“, LRT Tyrimų skyriaus, „15min“ ir „Delfi“ žurnalistai analizavo gautus duomenis apie grynaisiais laikomas santaupas ir nustatė, kad kai kurie politikai, jų artimieji, patarėjai bankuose laiko tik labai mažą dalį sukauptų lėšų, arba jų nelaiko išvis.
Kai kurių grynaisiais laikomos sumos siekia kelis šimtus tūkstančių eurų.
VMI viršininkės pavaduotojo Martyno Endrijaičio teigimu, didelės sumos grynaisiais gali rodyti tam tikras rizikas.
„Pats faktas, kad asmuo disponuoja daug grynųjų pinigų ir tai didelė suma, virš 100 tūkstančių eurų ar didesnė, tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje praktikoje tai kaip raudona lemputė, kaip tam tikras rizikos faktorius“, – teigė jis.
Vis dėlto ekspertas akcentavo, kad jeigu pinigų kilmę paprasta paaiškinti, mokesčių slėpimo ar kitų pažeidimų įtarinėti nereikėtų.
„Tačiau jei neaiški piniginių lėšų kilmė, neaiškūs jų šaltiniai, tada tai galimai nelegali veikla, nelegalios pajamos ir atitinkamai slepiami mokesčiai“, – sakė M. Endrijaitis.
Žurnalistų kalbinti politikai ir valstybės tarnautojai aiškino, kad jų grynieji sukaupti teisėtai ir esą nieko čia tokio turėti pasidėjus pinigų juodai dienai.
Tiesa, į klausimus noriai atsakinėjo ne visi.
„Tai yra absoliučiai ne jūsų reikalas“, – žurnalistui tėškė Seimo narys, socialdemokratas Ramūnas Vyžintas.
Buvo ir pageidaujančių, kad ši tema apskritai nebūtų analizuojama, nes tai esą nesaugu pinigų turėtojams.
„Tie patys žmonės, kurie daro nusikaltimus, tikriausiai pro užuolaidas žiūri, tada eina vogti“, – paaiškino į susitikimą su žurnaliste dėl to, kad bus filmuojamas, galiausiai neatėjęs Seimo nario, buvusio aušriečio Dariaus Varno patarėjas Kastytis Masalskas.
Kovoja už grynuosius
Valdančiosios partijos „Nemuno aušra“ lyderis R. Žemaitaitis prieš kurį laiką bandė leistiną atsiskaitymų grynaisiais ribą padidinti tris kartus – nuo 5 iki 15 tūkst. eurų, tačiau pasipriešinus institucijoms, Vyriausybė nuo šių diskusijų atsitraukė.
Dabar „Nemuno aušra“ inicijuoja patariamąjį referendumą, kurio metu žmonių būtų klausiama, ar jie pritaria, kad Konstitucijoje būtų įtvirtinta nuostata, jog įstatymas užtikrina asmens teisę atsiskaityti grynaisiais pinigais.
„Grynųjų pinigų naudojimo ribojimas gali turėti neigiamą poveikį tam tikroms visuomenės grupėms, ypač vyresnio amžiaus asmenims, regionuose gyvenantiems žmonėms bei skaitmeninių paslaugų prieinamumo stokojantiems asmenims“, – nutarimo projekte rašo aušriečiai.
Vis dėlto panašu, kad atsiskaitymų grynaisiais ribojimų atlaisvinimas naudą duotų ir patiems siūlytojams – „Nemuno aušros“ atstovams.
Puchovičius ir jo pusė milijono
Iš visų politikų, valstybės tarnautojų ir jų artimųjų daugiausiai pinigų grynaisiais laiko R. Žemaitaičio bendražygis, „Nemuno aušros“ vicepirmininkas Robertas Puchovičius.
Jis VMI už 2024 metus nurodė turintis 455,9 tūkst. eurų, ir nė euro iš šios sumos neguli banke – visi šie pinigai deklaruoti tik grynaisiais.
Šio politiko pavardė garsiai skambėjo žurnalistams išsiaiškinus, dalis „Nemuno aušrą“ rėmusių žmonių į savo sąskaitas įsinešė grynuosius, o paskui šiuos pinigus pervedė partijai. Tyrimą rasite čia.
Nemažą dalį „Nemuno aušros“ sukauptų lėšų sunešė būtent R. Puchovičiaus aplinka ir net artimiausi politiko šeimos nariai.
Iki tapdamas Seimo nariu R. Puchovičius užsiėmė verslu, jis yra nekilnojamojo turto įmonių „Constructionrk“, „Lajota“, „Tvari statyba“ akcininkas. 2024-aisiais su žmona jiedu deklaravo 752,2 tūkst. eurų vertės turtą.
„Suma susikaupė per daug metų“
Anksčiau žurnalistų apie grynaisiais laikomus pinigus klausinėjamas V. Puchovičius tikino, kad ši suma – iš dividendų.
„Kažkiek iš parduoto turto, čia per daug metų susikaupė ta suma“, – apie pinigų kilmę kalbėjo Seimo narys.
Paklaustas, ar parduodant turtą buvo atsiskaitoma grynaisiais, jis teigė, kad buvo atsiskaitoma ir pavedimu, tačiau dalį pinigų jis išsigrynino.
„Galiu įsidėti ir 100 tūkstančių į sąskaitą, nuvažiuoti į banką, ir atsiskaityti pavedimu iš kortelės <…> Jeigu man reikia kažką įsigyti, aš visada apmoku pavedimu, tiktai kad įsidedu į kortelę, jeigu man trūksta pinigų“, – patikino jis.
Politikas aiškino, kad VMI tuo, kaip atsirado ši suma, nesidomėjo, nes ji uždirbta iš deklaruotų pinigų ir dividendų.
„Tai kaip gali kilti [klausimai]? Nebuvo, kad aš sakiau mokesčių inspekcijai, kad aš radau pas save pusę milijono ar dar kažkas. Šitie pinigai yra deklaruoti, už juos yra sumokėti mokesčiai, aš, kai reikia, juos naudoju, įsidedant į sąskaitą. Tai kokie gali būti klausimai mokesčių inspekcijai?“, – klausė jis.
Masalskas: tikriausiai nereikėtų labai viešinti
Antras lentelėje – buvusio aušriečio, vėliau pas demokratus „Vardan Lietuvos“ išėjusio parlamentaro Dainiaus Varno patarėjas, kaunietis Kastytis Masalskas.
Jis VMI deklaravo 2024-aisias grynaisiais laikęs 259,8 tūkst. eurų.
Gryni pinigai K. Masalskui nėra naujiena, nes lygiai tokią pat sumą jis nurodė laikęs 2023 metais, 2022-aisiais, panašią – dar metais anksčiau.
Apie santaupas D. Varno patarėjas kalbėjo nenoriai. Pradžioje jis pareiškė, kad apie pinigus telefonu kalbėti nenori, o vėliau susitarus susitikti akis į akį galiausiai apsigalvojo, sužinojęs, kad interviu bus filmuojamas.
Seimo nario patarėjas pareiškė, kad ši tema apskritai neturėtų būti nagrinėjama, nes tai gali sukelti grėsmę ne tik jam pačiam, bet ir jo šeimai.
„Tie patys žmonės, kurie daro nusikaltimus, tikriausiai pro užuolaidas žiūri tada eina vogti. Tai dabar aš čia lyg tai reklamuojuosi, kad yra vienaip ar kitaip. Aš skaityčiau, kad tai galėtų sukelti tam tikrą net grėsmę <…> Aš galbūt būčiau dėkingas, kad dėl šitos politinės, ekonominės padėties, žiūrint į visą saugumą, kad šita tema nebūtų komentuojama, nes aš, ačiū, nenorėčiau“, – teigė jis.
K. Masalskas aiškino, kad savo pinigus laiko taip, nes niekas nėra apsaugotas nuo kibernetinių atakų, nuo situacijų, kai neveiks bankai.
Beje, jis teigė, kad per metus jo grynieji sumažėjo, tačiau kokia įrašyta deklaracijoje už 2025-uosius, neatskleidė, aiškindamas, kad jos dar nepildė.
„Remiantis pranešimais, kuriuos šneka ir mūsų politikai, ir kitų šalių, ir finansistai, galvočiau, kad temos, esant visiems neramumams, tikriausiai nereikėtų labai viešinti, nes tai sukeltų grėsmę ir mano šeimai“, – pabrėžė jis.
Pajamos didelės, GPM – nulis
Patarėjo deklaracijas tyrinėję žurnalistai aptiko, kad 2018-aisiais K. Masalskas deklaravo gavęs net 609 tūkst. eurų pajamų, bet gyventojų pajamų mokesčio nemokėjo.
Kaip tai galėjo nutikti?
K. Masalskas aiškino neprisimenantis, kas nutiko prieš aštuonerius metus.
„Tikrai labai nuoširdžiai… Pakankamai stengiuosi tvarkingai pateikinėti dokumentus bankams ir kitoms institucijoms, tai jeigu ten tikrai būtų kažkas ne taip, tikriausiai būtų 10 kartų iš visų pusių patikrinta“, – aiškino jis.
Registrų centro duomenimis, D. Varno patarėjas yra prekyba gėlėmis ir sodinukais užsiimančios įmonės „Pink Rose Trading Company“ akcininkas ir vadovas. Pastarųjų metų įmonės ataskaitos rodo ne uždarbį, o nuostolius.
2012-aisiais K. Masalskas su Darbo partija nesėkmingai kandidatavo į Seimą, po trejų metų su ta pačia politine jėga taikė į Kauno miesto tarybą, yra dirbęs Ievos Kačinskaitės-Urbonienės padėjėju, kai ji buvo Seimo narė.
Dabar K. Masalskas teigia jokiai partijai nepriklausantis – darbiečius paliko seniai, o iš paskos D. Varnui nei į „Nemuno aušrą“, nei pas demokratus nestojo.
Žemaitaičio grynieji nenuvertėja
Trečias dešimtuke – „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis, 2024-aisiais deklaravęs turintis 277, 7 tūkst. eurų santaupų.
VMI duomenys rodo, kad tik nedidelę dalį lėšų šis politikas laiko banke. Inspekcijai jis nurodė, 214 tūkst. eurų laikantis grynaisiais.
„Jums nuvertėja, o man yra garantija ir saugumas“, – paklaustas apie šiuos pinigus patikino R. Žemaitaitis.
VMI žurnalistams pateikti duomenys rodo, kad dabartinis „Nemuno aušros“ pirmininkas grynuosius mėgsta ne tik kalbomis, tokia forma jis pinigus laiko ne vienerius metus.
„Kilmė eina gal nuo 2006-2007 metų. 2016 metais mokesčių inspekcija tyrė, pinigų kilmė visa jiems buvo pateikta, buvo faktinis įvertinimas, buvo pinigai suskaičiuoti, tokia ir istorija“, – sakė jis.
Per metus – staigus santaupų šuolis
Nagrinėjant R. Žemaitaičio turto ir pajamų deklaracijas į akis krenta 2022 metai, kai politiko santaupos paaugo apie 100 tūkst. eurų, iš jų – 81,5 tūkst. eurų išaugo R. Žemaitaičio turimi grynieji.
„Tai yra iš Amžinatilsį mano tėvuko šitie pinigai, jie uždeklaruoti“, – teigė politikas, patikslinęs, kad tėvas jam davė pinigų grynaisiais.
2018-aisiais R. Žemaitaitis pardavė namą Šilutės rajone ir netrukus už 170 tūkst. eurų įsigijo butą Vilniaus centre. Jis nurodė, kad butą pirko su paskola, tačiau jo deklaracijoje už tuos metus paskolų suma paaugo tik 3 tūkst. eurų. Maža to, net ir po tokio pirkinio jis nurodė savo santaupas paauginęs 50 tūkst. eurų.
Tačiau ir to R. Žemaitaitis aiškinti nenorėjo.
„Eik tu…“, – žurnalistui atsakė R. Žemaitaitis, vos išgirdęs, kad norima kalbėti apie 2018-ųjų deklaracijas.
Pinigų dovanojo brolis
Pernai politikas deklaravo gavęs per 340 tūkst. pajamų. Jo teigimu, didžiąją dalį šių pajamų sudarė pinigai už parduotą butą, kurį jie su broliu paveldėjo iš mirusio tėvo.
„Tai yra turto pardavimas, jeigu jūs pastebėsite, dividendų išsimokėjimas, turtas parduotas yra, parduotas tėvų paveldėtas butas, yra gautos pajamos. Tai va šitie pinigai ir yra“, – sakė jis.
Politiko teigimu, jam brolis atidavė savo dalį pinigų už butą, kurį jie paveldėjo iš savo tėvo.
„Brolis man dovanojo šituos pinigus, yra dovanojimo sutartis pas notarą patvirtinta. Tai viskas yra tvarkingai“, – patikino politikas.
VMI žurnalistams pateiktais duomenimis, nuo 2015-ųjų iki 2024 metų R. Žemaitaičio santaupos išaugo beveik 180 tūkst. eurų, grynieji – 132,2 tūkst. eurų.
Nors deklaracijos už praėjusiuosius metus žurnalistams dar neprieinamos, R. Žemaitaitis tikino, kad jo laikoma suma grynaisiais labai stipriai sumažėjo, nes jis grynaisiais mokėjo už butą Palangoje, kurio įsigijimą anksčiau aprašė „Delfi“.
„Taip, įnešti į banką pinigai, kaip ir reikalauja korupcijos prevencijos įstatymas, yra šitie pinigai įnešti, įrengimui pinigai naudoti, tai labai stipriai sumažėjo“, – teigė jis.
Socialdemokratas Vyžintas: ne jūsų reikalas
Ketvirtas dešimtuke – socialdemokratų Seimo narys Ramūnas Vyžintas, deklaravęs, kad iš esmės visas savo santaupas laiko grynaisiais.
VMI duomenys rodo, kad 2024-aisiais politiko turimi grynieji sudarė 205 tūkst. eurų, banke jis laikė tik beveik 3,8 tūkst. eurų.
Politiko deklaracijos rodo, kad ir anksčiau banke politikas laikė tik nedidelę dalį savo santaupų, o nuo 2015-ųjų jo grynaisiais laikoma suma paaugo 34,3 tūkst. eurų.
Tai yra pirmoji R. Vyžinto kadencija Seime, prieš tai jis ne vieną kadenciją dirbo Panevėžio savivaldybės taryboje, yra buvęs mero pavaduotoju, administracijos direktoriumi.
Be politinės karjeros R. Vyžintas sukasi versle, yra įmonės „Urėdijų servisas“ akcininkas, ne vienerius metus buvo jos vadovas.
„33 metai kaip esu versle. Ir visi pinigai yra išimti per dividendus mokant valstybei mokesčius“, – paklaustas apie grynuosius, paaiškino Seimo narys.
Klausiamas, kodėl pinigus nusprendė laikyt būtent tokiu būdu, parlamentaras pyktelėjo: „Tai yra mano reikalas ir Lietuvoje nedraudžiama <…> Sakykite, kas draudžia man tai daryti? Nuo kada turto turėjimas yra persekiojamas? Turto, kuris uždirbtas nuo 1993 metų dirbant versle su tomis išimtimis, kai išeidavau dirbti į savivaldybę, nuo kada yra draudžiama ir kokiu pagrindu jūs manęs klausiat?“
Žurnalistui užsiminus, kad parlamentaras turi pasidėjęs indėlį, už kurį gauna palūkanas, R. Vyžintas pareiškė, kad daugiau nekomentuos.
„Nes tai yra absoliučiai ne jūsų reikalas, ką aš darau su mano oficialiai deklaruotais pinigais“, – sakė jis.
„Tai yra absoliučiai ne jūsų reikalas“, – toliau pyko jis klausiamas apie grynuosius.
2022-aisiais politikas pirko butą Ispanijoje. Seimo narys teigia jį pirkęs iš sukauptų lėšų ir paskolos jam nereikėjo.
Tačiau tais metais politikas vis dėlto deklaravo paskolą.
Paprašytas tai paaiškinti R. Vyžintas tikino sumą pasiskolinęs iš įmonės, o vėliau grąžinęs per dividendus.
Domarko patarėjas: „Išleidau“
Penktasis tope – į Seimą su „Nemuno aušra“ nesėkmingai kandidatavęs Vidas Karolis, šiuo metu dirbantis aušriečių parlamentaro Tomo Domarko patarėju Seime ir Klaipėdos miesto savivaldybės taryboje.
VMI duomenimis, jis mažiausiai nuo 2021 metų kasmet deklaruoja grynaisiais laikantis 200 tūkst. eurų.
„Aš turėjau už akcijas gavęs ir ilgus metus aš juos laikiau. Ir tiek žinių“, – apie šių pinigų kilmę žurnalistei kalbėjo jis.
V. Karolis patikino už 2025-uosius metus deklaravęs perpus mažesnę sumą – 100 tūkstančių.
„Išleidau“, – paklaustas, kur dėjo pusę deklaruotos grynųjų sumos, nedaugžodžiavo jis.
Viešai prieinami duomenys rodo, kad V. Karolis turėjo ryšį su R. Žemaitaičiu dar iki „Nemuno aušros“.
2023-aisiais jis į Klaipėdos miesto tarybą buvo išrinktas su „Laisve ir teisingumu“, kuriai tada vadovavo R. Žemaitaitis. Kandidatuodamas jis nurodė, kad 2017-2022 metais dirbo Birių krovinių terminalo (BKT) vyr. dispečeriu. Dabar V. Karolio vadovaujama aušriečių frakcija taryboje yra koalicijoje su komitetu „Ištikimi Klaipėdai“, kuriam priklauso buvęs BKT vadovas Vidmantas Dambrauskas.
Deklaracijoje Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK) V. Karolis yra nurodęs, jog dirba ne tik Seimo nario patarėju, bet ir Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Jis yra vyriausiasis specialistas, dirba su viešaisiais pirkimais. Praeityje jis yra turėjęs įmonių akcijų, bet dabar jų neturi.
Gedvilas: pinigai ilgalaikiam saugumui užtikrinti
Šeštas dešimtuke – aušriečių Seimo narys Aidas Gedvilas, už 2024-uosius deklaravęs grynaisiais laikantis beveik visas savo santaupas.
Parlamentaras nurodė, kad jo turimos lėšos grynaisiais sudaro 175 tūkst. eurų, o banke guli 10 tūkst. eurų.
Tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ yra skelbęs, kad tokią sumą grynaisiais A. Gedvilas deklaruoja metai iš metų.
„Nemuno aušros“ politikas šiuos pinigus tyrėjams yra pavadinęs „finansine pagalve“.
„Deklaracijoje nurodomas grynųjų pinigų likutis atspindi finansinę padėtį deklaravimo momentu <…>. Minėta suma yra laikoma kaip finansinė atsarga – vadinamoji „finansinė pagalvė“ nenumatytiems atvejams bei ilgalaikiam saugumui užtikrinti“, – raštu pateiktame komentare teigė A. Gedvilas.
Jis aiškino, kad suma stabili dėl to, kad kasdieniniame gyvenime jis šių pinigų nenaudoja. Suma, aiškino jis, yra pasidėta nenumatytoms išlaidoms ir jo pensijai.
Vėgėlė su žmona siūlė kreiptis į vyrą, jis – į žmoną
Septinta pagal grynųjų sumą – parlamentaro Igno Vėgėlės žmona Lina, už 2024-uosius deklaravusi 153 tūkst. grynųjų ir nurodžiusi, kad banke pinigų apskritai nelaiko.
Įdomus momentas jos deklaracijose: VMI duomenys rodo, kad 2023 metais politiko žmonos santaupos, kurias visas ji laikė grynaisiais, sudarė 135 tūkst. eurų, o 2024-aisiais išaugo iki 153 tūkstančių, nors 2024-aisiais deklaruotos metinės pajamos nesiekė 400 eurų.
Parlamentaras jokiose savo deklaracijose nenurodo, kur dirba jo sutuoktinė. Viename ankstesniųjų interviu politikas yra sakęs, kad ji yra dizainerė.
Žurnalistų surinkti duomenys rodo, kad I. Vėgėlės žmona senokai nėra jokių įmonių direktorė ar akcininkė, todėl lieka neaišku, kas per vienerius metus jos santaupas paaugino 18 tūkst. eurų.
„Žiūrėkit, aš esu privatus asmuo. Jūs ką norite dabar iš privataus asmens sužinoti?“, – į žurnalistės klausimą klausimu atsakė L. Vėgėlienė ir pasiūlė kreiptis į I. Vėgėlę.
„Turit klausimų skambinkit mano vyrui ir jis jums viską pakomentuos“, – į kalbas nesileido parlamentaro sutuoktinė.
Žurnalistams susisiekus su I. Vėgėle šis pasiūlė kreiptis į žmoną.
„Kodėl mano žmona renkasi laikyti grynaisiais pinigais, tai jūs klauskite jos“, – pasiūlė I. Vėgėlė.
Išgirdęs, kad tai žmona liepė kreiptis į jį, politikas teigė, kad ji, kaip privatus asmuo, nuspręs, atsakyti ar neatsakyti į klausimą.
„Aš už save galiu atsakyti, kodėl aš renkuosi laikyti ir banke, ir grynaisiais pinigais. Banke pas mane sumų yra daugiau negu grynųjų ženkliai. Dėl to, kad patogu atsiskaityti, greitai sumokėti jeigu reikia. Grynaisiais reikia turėti nelaimės atveju, karo atveju ir visiems absoliučiai žmonėms rekomenduoju turėti grynais pinigais“, – kalbėjo Seimo narys.
Iš kur žmonos santaupos per metus padidėjo 18 tūkst. eurų, jis pasakyti negalėjo, tačiau spėjo, kad pinigai galėjo ateiti iš jo.
„Tiek, kiek aš atnešu į šeimą, ir ji dalį atneša į šeimą. Tam tikros pajamos padidėjo ir pas ją, taip“, – teigė jis.
Išsiėmė iš banko ir laiko grynaisiais
Aštuntoji dešimtuke – Seimo nario, „Nemuno aušros“ atstovo Kęstučio Biliaus patarėja, aušrietė Eugenija Neverdauskienė, 2024 metais grynaisiais deklaravusi 137 tūkst. eurų.
VMI informacija rodo, kad 2020-aisias pas ją atsirado 200 tūkst. eurų grynųjų, ji pati teigė tais metais pardavusi namą.
Paklausta, kodėl pinigus laiko grynaisiais, parlamentaro patarėja sakė sumą išsiėmusi iš banko.
„Nes man bankai ten mažas palūkanas mokėjo ir aš tiesiog nebenorėjau banke laikyti. Kai namą pardaviau, aš ir „Šiaulių“ buvusiam banke, ir „Swedo“ banke turėjau, ir „Citadelės“ banke. Tai va, mano motyvas šitoks ir čia be jokių išgalvojimų ir išraitymų“, – teigė ji.
Pašnekovė teigė dalį grynųjų jau išleidusi, nes šiemet pirko butą.
Grynaisiais E. Neverdauskienė teigė pinigų laikyti nebijanti: „Nebaisu. Kai jau bus baisu, tai tada nebelaikysiu, o dabar tuo momentu aš laikau taip. Tiesiog man ir tie bankai, ir tas karas kai prasidėjo, galvoju, ai, kaip čia gali būti. Tiesiog pasitariau su vaikais ir nusiėmiau aš tuos pinigėlius iš banko“.
Prezidento patarėjas: viskas iš oficialiai gautų pajamų
Devintoje vietoje pagal grynaisiais laikomą sumą – prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Donatas Augulis, 2024-aisias deklaravęs tokiu būdu laikantis 130 tūkst. eurų.
VMI duomenimis, patarėjo santaupos kasmet paauga 10-30 tūkst. eurų, daugiausiai grynaisiais.
Nagrinėjamos deklaracijos sukėlė klausimų dėl to, kad D. Augulio nurodytos pajamos buvo mažesnės, nei didėjo jo santaupos.
„Visos lėšos yra iš oficialiai gaunamų pajamų, jokių kitų pajamų, nedeklaruotinų, kažkokia kitokia forma gavęs nesu“, – patikino jis.
Prezidento patarėjas paaiškino, kad neatitikimai galėjo atsirasti dėl to, kad jis dirbo diplomatinėje tarnyboje.
„Aš esu diplomatas, ir tos pajamos dirbant diplomatinėje tarnyboje, ypač dirbant užsienyje, kas mano atveju buvo… Aš tikiu, kad jūs matote tikrąjį atlyginimą, bet pajamos susideda iš eilės dedamųjų – ir kompensacijos už darbą užsienyje, būstpinigiai, kompensacija sutuoktinei išlaikyti, vaikų pinigai ir taip toliau. Kitaip tariant, pajamos yra gerokai didesnės nei, matyt, matote oficialiai“, – teigė jis.
Patarėjas patikino, kad jo santaupos neatsirado per dieną ar metus, jos susikaupė per eilę metų.
Kodėl grynaisiais? D. Augulis teigia – tai yra viena iš pinigų kaupimo formų.
„Kuri yra asmeninio pasirinkimo klausimas, kaip kas mano protingiau, kaip kas mano priimtiniau, taip ir elgiamės, matyt, mano pasirinkimas buvo toks. Kažkokį didelį komentarą čia turbūt sunku sugalvoti“, – kalbėjo jis.
Prezidentūroje jis dirba Užsienio politikos grupės patarėju, praeityje patarėjas priklausė socialdemokratų partijai.
2016-ųjų pabaigoje prieš tai Užsienio reikalų ministerijoje dirbęs D. Augulis buvo paskirtas ambasadoriaus pavaduotoju atstovybėje Baltarusijoje pareigas, vėliau buvo paskirtas pirmuoju sekretoriumi Lietuvos ambasadoje Rumunijoje.
Zuokas jaučiasi gerai tik tada, kai turi grynųjų
Dešimtuką užbaigia Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantis parlamentaras Artūras Zuokas, kurio didžioji dalis santaupų guli grynaisiais.
Už 2024 metus politikas deklaravo susitaupęs 133,9 tūkst. eurų, iš jų 120 tūkst. eurų – grynieji pinigai. Panašią sumą A. Zuokas grynaisiais laikė ir 2023 bei 2022 metais.
„Esu liberalas ir žiūriu filmus. Ir filmuose dažnai matome, kad jeigu blogi žmonės nori padaryti jums kokią nors žalą arba blogos valdžios, tai pirmiausia jos tave seka per ką? Per kreditinių kortelių atsiskaitymą. Tai šiuo atveju aš mėgstu mažinti rizikas, ne visą laiką pasitikiu kreditinėmis kortelėmis, kurių turiu ne vieną, ir visą laiką jaučiuosi gerai kada turi grynų pinigų“, – paklaustas, kodėl pinigus laiko grynaisiais, tokį paaiškinimą pateikė politikas.
Kad 120 tūkst. eurų yra daug, A. Zuokas nesutiko.
„Nėra tai daug, priklauso nuo to, ką veikiate, kokie jūsų verslai“, – sakė jis ir tikino, kad jaučiasi gerai tik tada, kai turi grynųjų pinigų.
Politikas teigė, kad pagrindinės jo pajamos visada buvo iš nekilnojamojo turto pardavimo ir nuomos.
„Aišku, pas mane buvo daug įvairiausių finansinių transakcijų, skyrybų periodas, reikėjo turtą pardavinėti ir panašiai“, – teigė jis.
Seimo narys teigė už 2025 metus deklaravęs kur kas mažiau santaupų. Tačiau kur išleido pinigus, nedetalizavo.
„Išleidau“, – teigė jis.
„Nes išleidau, – paklaustas, kodėl nenori pasakyti, spyriojosi A. Zuokas. – Ką aš dabar turiu dalintis meniu, ką valgau, ko nevalgau“. Politikas įsitikinęs, kad nėra tikslinga žmonių protus apkrauti tokiomis detalėmis.
Nemoka dividendų, bet skolina
A. Zuoko finansus tyrę žurnalistai aptiko, kad, remiantis VMI duomenimis, stambiausios politiko įmonės nemoka dividendų.
Pavyzdžiui, „BNA Grupė“ turi 1,6 mln. eurų nepaskirstyto pelno, o A. Zuokas iš jos skolinasi nemažas sumas – nuo 255 tūkst. iki 500 tūkst. eurų.
„Vadinasi yra poreikis <…> Negalėčiau atsakyti motyvacijos, matyt reikėjo“, – paklaustas kodėl nuolat skolinasi iš įmonės, atsakė A. Zuokas, patikinęs, kad už paimtas paskolas moka palūkanas.
Pats A. Zuokas neigia, kad tokiu būdu išsimoka dividendus apeinant pajamų mokestį.
„Tikrai ne, – paklaustas, ar netraktuoja paskolų kaip dividendų sau, nukirto Seimo narys. – Nes įmonė pelno mokestį moka. Kad ji man išmokėtų dividendus, įmonė turi turėti laisvų lėšų, laisvų lėšų įmonė nelabai turi. Nes nuomos pajamos kaupiamos iš lėto, paskolų dengimai, atsiranda kitų versle reikalų“.
Komentuodamas panašias situacijas, kai skolinamasi iš įmonės, bet neišmokami dividendai, VMI viršininkės pavaduotojas M. Endrijaitis komentavo, kad tokiais atvejais galima būtų įtarti tam tikrą mokesčių vengimo schemą.
„Mano suteikta paskola ir man suteikta paskola nėra mokesčių pajamų objektas. Išvada tokia, kad pajamų mokesčio neatsiranda, nes aš pasiskolinau iš įmonės pinigus kaip fizinis asmuo ir turiu juos grąžinti. Tai pajamų mokesčio asmeniui nėra. Bet jeigu asmuo gautų iš įmonės dividendus, tai jis mokėtų 15 proc. mokestį“, – paaiškino specialistas.
Dešimtukas keitėsi
Į šį dešimtuką nepateko 2024-aisiais 98 tūkst. eurų grynųjų deklaravęs konservatorės Gintarės Skaistės padėjėjas Seime Ramūnas Kartenis. „Lietuvos įstatymai nedraudžia turėtų grynųjų pinigų, tokia teise ir naudojuosi“, – atsakymuose raštu žurnalistams pareiškė jis. Anot padėjėjo, jo pajamos augo dirbant pagal verslo liudijimą.
Iš dešimtuko buvo išbrauktos dvi pavardės. Liberalų sąjūdžio frakcijoje dirbančio Viktoro Pranckiečio žmona Irena deklaracijoje buvo nurodžiusi, kad 223,1 tūkst. eurų turi grynaisiais, tačiau šeima vėliau paaiškino, kad tiek grynųjų nėra, o tai tėra klaida pildant deklaraciją.
150 tūkst. eurų grynųjų buvo deklaravusi ir valstietės Ligitos Girskienės patarėja Seime Laimutė Judickienė. Ji žurnalistę patikino, kad tai yra klaida – visi pinigai laikomi banke.
Tikrinama, kai kyla abejonių
VMI viršininkės pavaduotojas M. Endrijaitis paaiškino, kad politikai, valstybės tarnautojai, jų šeimų nariai deklaracijas, taip pat ir eilutes, kuriose nurodomi grynieji, pildo patys.
„Asmuo turi pasižiūrėti gruodžio 31 dieną kokia yra ta suma, ir tą turimą likutį įrašyti turto deklaracijoje“, – pasakojo jis.
Kaip tikrinama, ar įrašyta suma yra teisinga?
Anot VMI atstovo, šios sumos tikrinamos, jei kyla abejonių, ar išlaidos atitinka pajamas.
„Mokesčių administratorius tiria tokius atvejus, yra vidiniai kriterijai ir, žinoma, stebima pinigų kilmė. Jeigu yra didelė grynųjų pinigų suma, tai tai jau patenka į tam tikrą rizikos vertinimą, kada asmuo gali būti individualiai tikrinamas“, – teigė jis.
Paklaustas, ar per pastaruosius dvejus metus yra tekę tirti atvejus, susijusius su politikų ir valstybės tarnautojų deklaruotais grynaisiais, M. Endrijaitis neslėpė, kad toks atvejis buvo, tačiau ką tokį tyrė, neįvardijo.